Prioritetas – žiedinės lenktynės
Pirmą kartą Lietuvos čempionu „formulių“ F-1600 klasėje sportininkas tapo dar 1995 metais. 2013-aisiais R. Čapkauskas triumfavo šalies čempionato „Baltic Open“ klasėje. Penkerius pastaruosius metus jis sėkmingai derino startus ralyje ir žiedinėse lenktynėse, nors pastarosios likdavo „antrame plane“. Prioritetu buvo ralis, tačiau ne pačios palankiausios permainos šių lenktynių techniniame reglamente privertė sportininką peržiūrėti prioritetus.
„Ralis visada buvo ir yra labai brangus sportas. Tad priėmiau sprendimą padaryti pertrauką ralio varžybose, bet pastarųjų dienų permainos, turinčios kiek atpiginti šį sportą, gali pakeisti situaciją – tikrai neatmetu galimybės grįžti.
O dėmesį 2017 metais kryptingai skyriau „žiedui“. Nusipirkau BMW automobilį, kurį norėjau paruošti taip, kad varžybos teiktų malonumą. Sulaukus mano amžiaus, požiūris keičiasi: norisi ne aklai siekti pergalės, bet lenktynių savaitgalius vertinti kaip dar vieną savęs išmėginimą. Žinoma, nesinori nuleisti kartelės, todėl būtina ir automobilį parengti atitinkamai, ir mechanikų komandą turėti, ir sezono biudžetą suplanuoti“, – dalijasi patirtimi 40-metis lenktynininkas.
R. Čapkausko teigimu, per keletą metų „Fast Lap“ lenktynių serija atgaivino šalyje žiedines lenktynes. Juk net „tarybiniais“ laikais, kai dalyvių būdavo nemažai, į vieną renginį „Nemuno žiede“ apie 130 automobilių retai kada susirinkdavo. O R3000+ klasės Lietuvos čempionato suvestinėje – 24 pavardės. Pirmas – R. Čapkauskas. Jis surinko 72 taškus, o artimiausią varžovą aplenkė net 32 – persvara daugiau nei solidi.
Tai R. Čapkauskui jau 12-as šalies čempiono titulas, jeigu skaičiuosime sezono pergales Lietuvos žiedinių lenktynių čempionatuose. Logiška, kad galima pridėti dar 4 kalnų lenktynių čempiono vardus, 6 triumfus ralio sezonuose, daugybę pergalių ilgų nuotolių lenktynėse, o pirmieji šalies čempiono vardai buvo iškovoti dar kartingo varžybose – Lietuvos čempionu čia R. Čapkauskas yra tapęs 5 sykius.
„Labai pakilęs varžybų lygis, žiniasklaidos dėmesys, tūkstančiai žiūrovų – organizatoriai „žiedą“ tikrai atgaivino. Todėl man buvo labai smagu lenktyniauti su ambicingu jaunimu. Matau, kad jie dažnai prioritetu vadina automobilio galią, tačiau „arkliai“ tikrai ne viską lemia. Mano vairuotas BMW automobilis tikrai nebuvo galingiausias, bet sezoną laimėjau.
Smagu, kai jaunesni sportininkai ateina ir klausinėja, domisi – norisi, kad jų meistriškumas augtų, kad jie tobulėtų, greitėtų... Prisipažinsiu, kad šis „žiedo“ sezonas man patiko, todėl ateinančiais metais ginsiu titulą. Tiesa, tai padaryti bus nelengva, nes pasikeitė techninis mano klasės reglamentas, ir dabar varžovai bus dar greitesni“, – apie kitus metus kalba sportininkas.
Į „Aquila“ nebesės
Dėl kito sezono startų ilgų nuotolių lenktynėse R. Čapkauskas kol kas nėra galutinai apsisprendęs.
Keletą pastarųjų metų jis buvo tapatinamas su „Aquila CR1“ automobiliu Palangos 1000 km lenktynėse. „Esu labai dėkingas visiems partneriams, ypač Algirdui ir Andriui Ramanauskams, kurie mane prieš keletą metų pakvietė prisijungti prie šio projekto. Man tai buvo nauja patirtis ir tikrai labai įdomūs metai, praleisti greta kvalifikuotų ir lenktynes išmanančių žmonių“, – sako R. Čapkauskas.
Projektas, su kuriuo buvo sieta daug vilčių, deja, triumfu Palangos 1000 km lenktynėse taip ir nesibaigė. Labai greitas „Aquila“ sėkmingiausiai pasirodė 2016 metais, kai užėmė antrą vietą: „Tai geras automobilis, tačiau jis reikalauja aukščiausio lygio mechanikų ir nepriekaištingo paruošimo. Pernai mums buvo pavykę beveik viską sustyguoti, iki pergalės trūko labai nedaug. Bet trūko. O šiemet vėl nepasisekė. Šių metų lenktynėse aš buvau tik vairuotojas – nemėgstu tokių situacijų, kai negaliu kontroliuoti pasirengimo, eigos...
Kompanija Olandijoje, kuri turėjo paruošti mašiną startui, atrodo, viską padarė atvirkščiai. Todėl pats sau ir visiems kolegoms pasakiau, kad aš iš šito projekto traukiuosi ir daugiau šiuo automobiliu nelenktyniausiu“, – apie ne patį maloniausią sprendimą atvirauja R. Čapkauskas.
Tačiau Palangoje mes jį turėtume pamatyti. Jis bene vienintelis dalyvis, kuris nuo pat 2000-ųjų nėra praleidęs nė vienų lenktynių. R. Čapkausko biografijoje – ir pergalė 2007 metais.
„Palangoje laimi nebūtinai greičiausiu automobiliu važiuojanti komanda. Ten reikia stabilumo ir patikimumo. Palangos trasa – specifinė, aš tikrai žinau, kurie automobilio mazgai čia labiausiai apkraunami, kaip reikia paruošti techniką. Todėl vienas iš galvoje kirbančių planų – paruošti automobilį, kuris gal nelaimės kvalifikacijos, tačiau finiše gali būti pirmas: manau, kad dviejų vairuotojų komanda, mokanti važiuoti greitai ir tausojanti automobilį, gali būti sėkmės garantas. Juk turime nemažai pavyzdžių, kai čia laimėjo ne favoritai“, – apie galimą intrigą užsimena lenktynininkas...
Šiemet sportininkas sezono pabaigoje buvo jaunojo Justo Jonušio treneris ir komandos draugas: su talentingu 15-mečiu R. Čapkauskas drauge važiavo ir Latvijoje, ir Estijoje. Ir atvirai prisipažino, kad J. Jonušis jam paliko ne pagal amžių racionaliai mąstančio ir puikiai techniką bei lenktynes išmanančio sportininko įspūdį.
„Šimtmečio ralis“
Kai 2015 metų rudenį R. Čapkauskas ir Žilvinas Juršys savo kolegas ralio lenktynininkus pakvietė į Elektrėnų apylinkėse vykusį „DHL Elektrėnai“ ralį, šio miesto meras Kęstutis Vaitukaitis spaudos konferencijoje prasitarė, jog 2018-aisiais, minint Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį, Elektrėnuose vyks šimtmečio ralis. Ši spaudos konferencijoje pasakyta užuomina tapo savotišku tikslu: kitais metais, antrą rugsėjo savaitgalį, Elektrėnai vėl taps lenktynių miestu.
„Ta šimtmečio idėja visiems patiko. Treji metai prabėgo greitai, mes įgijome nemažai organizacinės patirties, tad kitų metų ralis Elektrėnuose turėtų būti kokybiškai dar geresnis. Turime ir labai gerą žinią – tai bus ir Lenkijos ralio čempionato etapas, todėl dalyvių būrys bus daug gausesnis. Sulaukę daug svečių iš užsienio tiesiog privalome padaryti viską, kad lenktynės ir visa jas lydinti pramoginė programa atitiktų lūkesčius. Jau dabar su Žilvinu mėginame dėlioti greičio ruožus, pamėginsime įtraukti daugiau asfaltinių atkarpų. O šventę miestui tikrai pažadame“, – teigia varžybų organizatorius.
Automobilių sportas atsigaus
Per savo ilgą karjerą dalyvavęs daugelyje įvairiausių lenktynių, R. Čapkauskas tikisi, kad automobilių sportas atsigaus ir susigrąžins kiek priblėsusį populiarumą. 2002 metais pripažinto geriausiu Lietuvos lenktynininku teigimu, žiedinių lenktynių organizatoriai įrodė, kad galima privilioti ir daugiau nei šimtą dalyvių, ir daugybę žiūrovų.
Ir „Nemuno žiedas“, nors gal sportininkams norėtųsi greitesnių permainų, po truputį tvarkosi. Aišku, asfalto dangos kokybe nuo trasų Latvijoje ar Estijoje mes tikrai atsiliekame, tačiau permainos ryškėja, rūpinamasi dalyvių saugumu, o pati trasos konfigūracija yra unikali.
„Tuo ir galime patraukti savo sportininkus, kurie tokioje techniškai sudėtingoje trasoje galėtų tobulinti įgūdžius, ir užsieniečius, kuriems tai būtų visai nauji potyriai ir išbandymai. Ralių organizatoriai tikrai padaro aukšto lygio renginius, kuriuos tik geriausiais žodžiais apibūdina čia atvykę užsieniečiai. Ilgų nuotolių lenktynių rinkoje mes, lietuviai, jau beveik du dešimtmečius regione diktuojame madas. Žmonėms šis sportas labai patinka.
Lenktynininkai, aišku, mato ir kitą kiekvieno medalio pusę – šis malonumas yra labai brangus. Kartais negali paaiškinti, kodėl turi siekti dar vieno, kelinto ar keliolikto šalies čempiono vardo, negaudamas jokios „grąžos“. Nėra Lietuvos automobilių sporto rinktinės. Gal kartais iš federacijos norėtųsi daugiau dėmesio ir palaikymo. Tačiau, manau, kad ir ateinančiais metais mes spausime „iki dugno“.
Todėl visus automobilių sporto entuziastus, savo rėmėjus ir partnerius, mechanikus, visą lenktynininkų bendruomenę sveikinu su šventėmis. Noriu visiems pasakyti nuoširdų „Ačiū“ už tikrai smagius metus, o artėjančiais 2018-aisiais palinkėti naujų pergalių, iššūkių ir sėkmės“, – optimizmo nestokoja R. Čapkauskas.