Tai kokių priemonių galima imtis, kad susipažinti su trasos danga bei sąlygomis? Visokių.
Pvz. dalyvauti trasos pristatyme ir susukti su demonstraciniu bolidu keliolika ratų. Trumpam užsukti į boksus, pakeisti ratus ir vėl keliolika ratų.
Tuo tarpu, visokie davikliai registruoja oro sąlygas, padangų temperatūrą, GPS davikliai užrašo trasos chrakteristiką bei aukščio profilį.
Visa tai užtenka permesti į simuliatorių ir jau galima treniruotis.
Yra dar vienas būdas. Kadangi trasą projektavo vokiečių firma, tai nenuostabu, kad ją prižiūri vokiška technika. Kadangi trasos aplinka yra "pakankamai" smėlinga, tai po trasą važinėja "šluotos", panašios į tas, kurios valo gatves miestuose.
Tokia "šlavėja" gali turėti irgi visokių daviklių, kaip pvz. lazerinis oro skaidrumo matuoklis, kuris rodo kiek smėlio "kabo" ore.
Šios mikrodalelytės gali nulemti lenktynių eigą, tuo labiau, kad organizatoriai nespėjo pabaigti statyti smėlio apsaugos barjerų, o sinoptikai žada lenktynių savaitgaliui 12-18 km/val vėją.