Šonaslydžio meistrai imasi švietėjiškos misijos

Prie pusiaukelės artėjant šiųmetinėms Lietuvos „drifto“ „semi-pro“ klasės pirmenybių kovoms – šį savaitgalį (birželio 18 d.) Panevėžyje vyks jau trečiojo etapo kovos – organizatoriams tenka šiek tiek daugiau rūpesčių, nei buvo galima tikėtis lenktynių sezono išvakarėse. Komandos „SideToSide“ vyrai, prisiėmę atsakomybę už šių varžybų kokybę, turi sukti galvą ne tik dėl to, kaip paruošti saugias ir sportininkams įdomias trasas, kaip pasirūpinti miniomis žiūrovų, kaip po finišo sutvarkyti teritoriją, bet ir anoniminių bambeklių chorui įrodinėti, kad šonaslydis – tikras sportas.

Po paskutinėmis gegužės dienomis Alytuje vykusio antrojo Lietuvos „drifto“ „semi-pro“ klasės pirmenybių etapo vietinėje spaudoje kilo diskusijų banga, kur ir kaip tokio pobūdžio renginiai turėtų vykti, kokią naudą jie atneša ir kokių nepatogumų sukelia. Keletas alytiškių priekaištavo dėl keletą valandų girdėto triukšmo, raukė nosis dėl padangų kvapo, ant asfalto likusių gumos pėdsakų ir net dėl kažko išsigandusių šunų.

Vienas „Side to Side“ lyderių Gediminas Levickas prisipažino buvęs gerokai nustebintas tokios miestelėnų reakcijos.

„Renginys buvo tikrai šaunus – šonaslydžio kovas stebėjo apie pusantro tūkstančio žiūrovų, gyvai reagavusių į veiksmą trasoje ir palaikiusių savo favoritus. Visi norintys galėjo iš visų įmanomų pusių apžiūrėti radikaliai perdirbtus „drifto“ bolidus ir pabendrauti su juos pagaminusiais vaikinais.

Šiame sporte naudojama technika iš tiesų yra nepaprastai sudėtinga, todėl kol standartinis automobilis paverčiamas „koviniu“, „drifto“ meistrai būna priversti „suvirškinti“ tiek informacijos, kiek gauna toli gražu ne visi inžinerinius mokslus universitetuose krimtę studentai. Dar svarbiau yra tai, kad pradėję kultivuoti šią sudėtingą sporto šaką, vyrai niekada nedemonstruoja savo įgūdžių gatvėse, o patekę į ekstremalias situacijas – neabejotinai suvaldo savo mašinas.

Šonaslydžio varžybos ne šiaip įspūdingas reginys, bet ir stiprus impulsas jaunimui tobulėti patiems“, – teigė G. Levickas.

„Side to Side“ komandos narys pripažino, kad renginio metu keletui valandų iš tiesų tenka pakoreguoti įprastus miestelėnų maršrutus, tačiau juk tokios įspūdingos varžybos vyksta viso labo kartą metuose, o ne kartą per savaitę. Be to, po kiekvieno Lietuvos „drifto“ „semi-pro“ klasės pirmenybių lenktynių (jei jos vyksta bendro naudojimo gatvėse ir aikštėse) organizatoriai skrupulingai sutvarko aplinką, perdažo horizontaliuosius eismo juostų ženklus ir t. t., netgi greičiau, nei būna numatyta sutartyse su savivaldybe.

„Dar viena problema – šonaslydžio varžyboms tinkamos vietos. Alytuje reikiamo dydžio ir bent jau patenkinamos būklės asfaltu užklotos aikštelės, kurioje būtų galima saugiai rengti lenktynes, tiesiog nėra. Šiuo požiūriu trečiasis Lietuvos „drifto“ „semi-pro“ klasės pirmenybių etapas, vyksiantis Panevėžyje – labai maloni išimtis.

Aukštaitijos sostinės Janonio g. 5 esančios aikštelės pakaks ir sportininkams, ir žiūrovams, o įprastas eismas mieste nebus trikdomas nė minutei. Kviečiame į šį renginį ateiti visus, turinčių abejonių dėl to, kas yra „driftas“ ir kokius sportininkus jis traukia – pamatę tai savo akimis, gausite atsakymus į visus įmanomus klausimus“, – tikino vienas „Side to Side“ lyderių.