„Urta Drift“ komandos, po kurios vėliava važiuoja ir G. Zabulionis, ir S. Budrys, ir dar keli sportininkai, vadovas – Andrius Čilvinas. Pirmoji jo įkurta įmonė UAB „Urta“, vėliau virtusi VšĮ „Sporto klubas Urta“, ir atsistojo už sportininkų nugaros, tad komandos pavadinimas kilęs būtent iš čia. Tačiau A. Čilvinas pasakoja, kad komanda atsirado gerokai anksčiau nei jo įkurtas verslas.
„Pradžia buvo kone prieš dešimtmetį. Man buvo įdomūs automobiliai ir labai norėjau kažką su jais daryti, tačiau nežinojau, nuo ko pradėti. Tai G. Zabulionis padėjo, prasidėjo judesys, o tik po kelerių metų atsirado verslas ir įmonė“, – pasakoja A. Čilvinas, dabar esantis vienas iš SSF bendrovės bendrasavininkų.
Jis pats pasuko į žiedines lenktynes, tačiau po to, kai atsirado įmonė, o joje pradėjo dirbti ir G. Zabulionis, buvo pagalvota, kad įmonė galėtų pastovėti šonaslydininko užnugaryje. Tad prieš kiek daugiau nei trejus metus, padedamas bendraminčių, G. Zabulionis išvažiavo į „Street“ lygos šonaslydžio varžybas.
„Ir per porą metų driftas tapo mūsų įmonės laisvalaikiu ir kultūros dalimi, mat visi dirbantys yra panašaus amžiaus ir varžybos įdomios visiems, – šypsosi A. Čilvinas. – Be to, į šonaslydį tiesiogiai įsivėlė ir du įmonės bendrasavininkai, vienas nusipirko sau automobilį ir bando važiuoti, o kitam patinka organizacinis darbas komandoje.“
Visgi jis neslėpė, kad įmonė nekelia didelių tikslų savo globojamiems sportininkams. Svarbiausia, pasak A. Čilvino, kad visa veikla generuotų kuo geresnę nuotaiką visiems – ir važiuojantiems, ir varžybas stebintiems.
PRO – gerokai smagiau
G. Zabulionis, Klaipėdoje sugebėjęs užkopti iki TOP 4 kovos, pasakoja, kad šis sezonas – antras, kai jis važiuoja šonaslydžio varžybose. Prieš trejetą metų, aiškino sportininkas, jis dar išbandė savo įgūdžius keliose varžybose, o prieš porą – nusprendė sportuoti rimčiau.
„Dar praėjusiais metais važiavome „Street“, ir „Semi PRO“ lygos varžybose, tačiau pamėginome dalyvauti ir PRO lygos renginiuose. Matyt, tai lėmė, kad pabandę nusprendėme važiuoti tik PRO lygos varžybose, mat tą daryti leidžia ir finansai, ir turima technika, o slysti šonu čia gerokai įdomiau – ir varžovai stipresni, ir trasos įvairesnės“, – aiškino drifteris.
G. Zabulionis šonu slysta su BMW E36 automobiliu, kurio važiuoklė, kaip tikina, kone standartinė. Tačiau po kapotu – 720 AG ir 800 Nm generuojantis variklis.
„Dauguma tą variklį keikia, tačiau mes juo džiaugiamės, nes dalių kainos ir jo remontas – tikrai kišenės neplėšo“, – tikina vaikinas.
Reikėjo „išjungti“ smegenis
Prisiminęs savo važiavimą Klaipėdoje, per 1006 km lenktynes vykusiose „Gera Dovana Drift“ varžybose, G. Zabulionis prisipažįsta, kad važiavo taip, kaip tik galėjo, ir viršijo savo paties lūkesčius. Mat varžybų tvarka lėmė, kad į porinius važiavimus G. Zabulionis iškeliavo drauge su Benediktu Čirba, rungtyniaujančiu Europos drifto čempionate. Pastarasis sportininkas žinomas kaip itin tikslus ir greitas, tad kova su juo niekada nebūna lengva.
„Važiuojant paskui jį reikia visiškai „išjungti“ smegenis. Nelabai suprantu, kaip jis sugeba taip greitai ir taip tiksliai važiuoti, atrodo, kad robotas prie vairo sėdi. Dauguma sako, kad jeigu tenka važiuoti su B. Čirba, tai galima net negadinti padangų ir degalų – tokio lygio žmogus. Man pačiam iki jo yra labai toli“, – prisipažįsta pašnekovas.
Smegenis „išjungti“ šonaslydininkui reikia dėl paprastos priežasties – priešingu atveju važiuoti dideliu greičiu ir dideliu kampu gali būti baisu. Visgi G. Zabulionis sako, kad ne visada jam sekasi tą padaryti, tad tenka perlipti per save.
Vieną iš atvejų, kai teko lipti per save, pasakoja vaikinas, jis atsimins ilgai. Anot jo, tąkart laukė varžybos Kačerginės „Nemuno žiedo“ trasoje ir ten, norint teisingai išslysti visą trajektoriją, reikėdavo pasiekti 160-170 km/val. greitį, tuomet traukti rankinį stabdį ir priversti automobilį „atsistoti“ tinkamu kampu.
„O aš, kaip šiandien atsimenu, atvažiuoju 120 km/val. ir bijau traukti „rankinį“. Tai po kokių penkių ratų supratau, kad kitaip nieko nebus, teks pagreitėti ir perlipti per save. Tas pavyko ir šiandien man ten – viena smagiausių trasų“, – sakė G. Zabulionis.
Užkniso ir liepė bandyti pačiam
Salvijus Budrys – vienas šviežiausių „Urta Drift“ komandos narių. Tačiau pradžioje, pasakoja „Street“ lygos pilotas, jis kartu su dviem savo bendraminčiais įkūrė atskirą komandą. Visgi ilgainiui suprato, kad varžytis po dviem atskirais vardais – neverta.
„Paskambinau A. Čilvinui, pasakiau, kad reikia pasikalbėti, ir tada sutarėme, kad reikia susivienyti, nes vis tiek viską darome kartu. Tad prie „Urta Drift“ komandos prisijungėme trise“, – pasakojo S. Budrys.
Tačiau šonaslydininko karjerą S. Budrys pradėjo nuo visiško atsitiktinumo. Kaip pasakojo pats, kadangi turi techninės priežiūros mikroautobusą, skirtą žemės ūkio technikos remontui, vienas iš dabartinių komandos narių jo paprašė į šonaslydžio treniruotę nuvežti padangų ir, tuo pačiu, pabūti mechaniku. S. Budrys stebėdamas, kaip bando driftinti jo pažįstamas, negailėjo patarimų, kaip reikėtų važiuoti. Galiausiai bičiuliui trūko kantrybė ir jis liepė S. Budriui pačiam sėsti prie vairo ir pamėginti slysti šonu.
„Aš atsisėdau ir nuslydau šonu du, tobulus kaip pradžiamoksliui, ratus. Ir taip viskas prasidėjo: grįždamas namo net neklausiau, ką žmona pasakoja, galvojau, kaip man gauti automobilį, tinkamą driftui“, – kalbėjo S. Budrys.
Viena treniruotė – ir ant pakylos
Šonaslydžiui skirtą automobilį vaikinas turėjo jau po poros savaičių, tačiau apie tai nei puse lūpų antrajai pusei neprasitarė, mat ši – laukėsi. S. Budrys juokdamasis aiškina, kad tiesiog „nenorėjo kelti įtampos“.
„Žinoma, kai žmona sužinojo, reakcija buvo atitinkama, bet dabar yra didžiausia gerbėja ir važiuoja į visas varžybas“, – pasakoja sportininkas.
Į pirmąsias varžybas S. Budrys taip pat iškeliavo kaip į avantiūrą – po vienintelės treniruotės. Ir pasisekė, mat teko lipti ant apdovanojimų pakylos trečiosios vietos.
„Nežinau, kaip taip pasisekė, nes tada neturėjau jokio supratimo, ką daryti su padangų slėgiu, nei kaip ją sustyguoti. Tada ir automobilis buvo lyg „palaida bala“ palyginus su tuo, kaip jis važiuoja dabar“, – gūžčioja pečiais pašnekovas.
Vaikinas varžosi su geltonu BMW E36 sedanu. Po pastarojo kapotu – 2,8 l darbinio tūrio 153 kW galios ir 280 Nm variklis. Ir šie metai – pirmi, kai sportininkas nori važiuoti visose sezono varžybose, mat praėjusiais metais spėjo pasivaržyti tik pusėje. Tačiau, atvirauja, per tą laiką spėjo į namus parsivežti keturias nugalėtojo taures.
Save pašnekovas vadina pradžiamoksliu, bet varžosi jis ne tik „Street“, bet ir „Semi PRO“ lygos varžybose. Anot jo, nėra geresnių treniruočių nei varžybos. Tiesa, „Semi PRO“ lygoje, prisipažįsta S. Budrys, jo automobilis vienas iš silpniausių.
„Iš tiesų, mano tikslas yra gerai atrodyti absoliučios įskaitos lentelėje, nes ji parodo, ką veikei per visus metus“, – atvirauja pilotas.
Pamatyti visą „Urta Drift“ komandą, o taip pat ir daugelį lietuviškų šonaslydžio žvaigždžių, bus galima rugpjūčio 2-3 dienomis, Kuršėnų autodrome, kur vyks Lietuvos drifto čempionato varžybos „Automotive.lt Drift Camp“.