Tačiau bene įdomiausias dalykas, kurį padovanojo didžiausia 2016-ųjų ralio fiesta – galimybė palyginti mūsiškių sportininkų ir WRC parako uosčiusių pasaulinio lygio pilotų gebėjimus.
Ralio vunderkindu vadinamas penkiolikmetis Kalle Rovanpera ir 25 metų švedas Pontus Tidemanas (WRC čempionate savo įskaitoje užimantis trečią vietą) pilotavę identiškus „Škoda Fabia R5“ automobilius, ne tik tapo ralio puošmena, bet ir pasufleravo atsakymą į vieną itin svarbų klausimą: ar keletą kartų pigesnė nacionalinės L8 klasės technika nėra ... pernelyg greita? T. y., ar pasinaudojus laisve modifikuoti senus lenktyninius automobilius auksarankiai meistrai nenužudė sportinės intrigos?
Juk jei maždaug 50 tūkst. eurų kainuojančio savadarbio bolido negali pasivyti 200 tūkst. kainuojantis „fabrikinė“ mašina – kokia prasmė investuoti tokius pinigus?
Diskutuojant apie šiuos dalykus daug iečių buvo sulaužyta praėjusių metų rudenį, kai ralio bendruomenė skilo į dvi stovyklas: vieni ragino pažaboti nacionalinę L8 klasę, numatant papildomus techninius reikalavimus, kiti tam priešinosi ir retoriškai klausė, kiek komandų surinks biudžetus, leidžiančius sėsti prie tarptautinės klasės automobilio vairo?
Kiek pilotų galės už vieną „greitą“ kilometrą mokėti maždaug po 100 eurų, kai tas pats atstumas su L8 atsieina 20 eurų? Ar nenutiks taip, kad nacionalinę klasę paskelbus „už čempionato ribų“, šachmatų varžybas stebėti bus įdomiau nei kovas ralio trasose?
Tačiau tai, kas dvi dienas vyko Kelmės apylinkėse, gerokai susilpnino puikiais vadybos gebėjimais pasigirti galinčių komandų argumentus: greičiausias mūsiškis su L8 klasės automobiliu – Vaidotas Žala – nugalėtoju tapusiam P. Tidemanui pralaimėjo beveik 2 minutes. Taip nutiko nepaisant fakto, kad „Žemaitijos ralyje“ daug itin greitų atkarpų, kuriose mašinos skrieja tokiu tempu, kokį tik sugeba generuoti jų varikliai, ir kad Vaidotui pastaraisiais metais niekaip nepriklijuosi „atsargiai“ ar „lėtai“ važiuojančio piloto etiketės.
„Po regrupingo teko važiuoti paskui K. Rovanperą ir P. Tidemaną trajektorijomis, kurias jie nupiešė savo mašinų padangomis. Pirmas dalykas, kurį supratau, ir kuris labai nustebino – stabdymo taškai. Aš su savo automobiliu esu priverstas stabdžių pedalą į grindis įspausti bent dvigubai anksčiau, nes priešingu atveju niekaip netilpčiau į posūkį“, – prisipažino V. Žala.
LASF viceprezidentas ir technikos guru Jonas Dereškevičius šiuos dalykus paaiškino paprastai: „Škoda Fabia R5“ leidžia važiuoti visiškai kitaip – tiesiog nuo vienos posūkio viršūnės nusitaikius į kitą posūkio viršūnę, kitką sutvarkyti paliekant sudėtingam transmisijos mechanizmui. Šie automobiliai vienareikšmiškai manevringesni, lengviau valdomi, lengvesni ir todėl greitesni, nepaisant silpnesnio variklio.
Vienintelis klausimas – ar būtų „Škoda Fabia R5“ atakas atlaikęs M. Samsonas su jo konstruotu „BMW M3X“, jei antrąją lenktynių dieną nebūtų subyrėjęs šios „raketos“ priekinis reduktorius. Du su puse greičio ruožo važiavę turėdami vien galinius varančiuosius ratus, M. Samsonas su M. Varža į priekį praleido ne tik abu skandinavų ekipažus, bet ir pustuzinį varžovų iš Latvijos ir Lietuvos, o iki finišo nors ir pakilo iki 5 vietos bendroje įskaitoje, P. Tidemanui pralaimėjo daugiau nei 3 su puse minutės.
„Utenoje pagamintas „BMW M3X“ iš tiesų atrodo labai greitas, tačiau esu tikras, kad tas greitis įmanomas tik tuomet, kai prie jo vairo sėdi pats Martynas. Jis ir ankstesniais metais važiuodavo įspūdingu tempu, tačiau aukštų rezultatų nepasiekdavo dėl nuolat persekiojusių gedimų. Išsprendus patikimumo problemas – atsirado rezultatai. Be to, jų su Mindaugu ekipažas subrendo ir nebedaro žmogiškų klaidų“, – pastebėjo J. Dereškevičius.
Kalbinti „Žemaitijos ralio“ dalyviai taip pat pripažino, kad M. Samsonas net važiuodamas su žoliapjove greičiausiai būtų sunkiai pavejamas daugumai varžovų, todėl baksnoti į jo „pernelyg greitą“ automobilį nėra korektiška.
„Buvo progų pabendrauti su P. Tidemanu. Jis patikino, kad „Žemaitijos ralyje“ važiavo treniruočių režimu ir stengėsi perprasti mūsų regiono kelių specifiką, nes po poros savaičių startuos Lenkijoje vyksiančiame WRC etape. T. y. jis tikrai turėjo nemažą greičio rezervą ir, drįstu spėti, būtų aplenkęs Martyną.
Manau, kad visa Lietuvos ralio bendruomenė gavo labai vertingos informacijos apie automobilių technines galimybes ir diskusijos dėl L8 klasės „sulėtinimo“ ateityje bus kur kas produktyvesnės“, – vylėsi J. Dereškevičius.
Panašios pozicijos laikėsi ir Lietuvos ralio čempionate startuojantis latvis Janis Vorobjovas, vairuojantis savadarbį „Mitsubishi Mirage“. Jo automobiliukas taip pat priskiriamas L8 klasei, taip pat yra velniškai greitas ir nepadoriai pigus.
„Vienos varžybos su tokio lygio technika, kaip „Škoda Fabia R5“, kainuoja apie 50 tūkst. eurų – maždaug tiek, kiek pusės metų mūsų komandos biudžetas.
Suomijoje, Švedijoje ar bet kurioje kitoje turtingoje šalyje talentingiems pilotams ar profesionaliai dirbantiems jų vadybininkams surinkti tokius pinigus greičiausiai nėra pernelyg sudėtinga. Tačiau tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje tai sau leisti galinčius sportininkus ko gero galima suskaičiuoti ant pirštų. Be abejonės, sąlygas reikia sudaryti visiems vienodas, bet taip riboti L8 galimybes, kad nugalėtoją lemtų turimas biudžetas – irgi nėra sąžininga.
Dabartinėmis sąlygomis ralio čempionatas bus kur kas įdomesnis, jei jame startuos daug panašaus pajėgumo mašinų. Ralis ir šiaip yra velniškai brangus, todėl stengtis, kad jis dar labiau pabrangtų tiesiog neprotinga. Juk niekas nevažiuos žiūrėti, kaip tarpusavyje varžosi trys ar keturios „teisingos“ R5 klasės mašinos“, – samprotavo J. Vorobjovas.
Svečias iš Latvijos prasitarė, kad galėtų parūpinti tokių „Mitsubishi Mirage“ mašinų, kokią vairuoja pats, iš esmės visiems norintiems. Lygiai, kaip ir „Samsonas Motorsport“ komanda pagaminti panašių į greitąjį „BMW M3X“ aparatų.
„Nors nepasiekėm tokių rezultatų, apie kuriuos svajojom, visgi mes su Martynu esame labai patenkinti įrodę, kad pačių pasigamintu automobiliu galim konkuruoti su pasaulinio lygio technika. Ko gero tuo reikėtų džiaugtis, tačiau lietuviškas mentalitetas lemia, kad daugiau energijos eikvojama debatams, kaip greitą ir pigią mašiną padaryti lėtesne ir brangesne“, – konstatavo M. Varža.