Kompaktiškai sudėliotas ralis buvo patogus ir lenktyniaujantiems, ir stebintiems. Žvelgiant iš pastarųjų pusės – mėgstantys migruoti galėjo be didelių sunkumų aplankyti bent penkis greičio ruožus bei net du kartus laisvai užsukti į serviso zoną. Skubėti tikrai nebuvo kur. Atstumai tarp greičio ruožų nedideli, nuorodos į žiūrovų zonas sudėtos tvarkingai.
Be to, kaip ir itin įžymių dainininkų koncertuose, taip ir „Žemaitijos“ ralyje buvo apšildančios grupės. Tai ralio-sprinto dalyviai (B lyga), kuriems tai buvo antrasis čempionato etapas, bei istorinių automobilių karavanas, suteikęs varžyboms naujų spalvų. Po jų į trasą leidosi greičiausi ralistai, kuriems tai buvo trečiasis Lietuvos ralio čempionato etapas.
Ar buvo tokių, kam šis ralis buvo neįdomus? Tikėtina, kad ne.
Varžybas pradėjo ralio-sprinto dalyviai
Pirmieji per šventinę arką Kelmės miesto centre į ralį pajudėjo ralio-sprinto dalyviai. Šioje įskaitoje buvo užsiregistravę 29 lenktynininkai, suskirstyti į 6 grupes.
Jų dienotvarkėje laukė 6 greičio ruožai, kuriuos greičiausiai įveikė latviai Mikus Neško ir Martinas Briedis, važiavę su „Subaru Impreza“. Jie vieninteliai važiavo su „Open“ klasės reikalavimus atitinkančiu automobiliu.
Antrą vietą bendroje klasifikacijoje užėmė Mindaugas Kaminskas ir Mindaugas Bagdonavičius su „Honda Civic“. Jie nugalėtojams pralošė šiek tiek daugiau nei vieną minutę, tačiau jų automobilis buvo varomas vos dviem priekiniais ratais. Būtent 2WD grupės nugalėtojais jie ir tapo.
Treti buvo Vitalijus ir Vytenis Plastininai, važiavę su „Mitsubishi Lancer“ automobiliu. Iki antros vietos jiems pritrūko 44 sek.
Istoriniai automobiliai
Greičio ruožuose nustojus gausti ralio-sprinto dalyvių automobiliams, čia pasirodė istorinė technika. Tiesa, šioje įskaitoje buvo užsiregistravę ir kitų įskaitų sportininkai. Taigi bendras jų skaičius – 16.
Žinoma, didžiausią žavesį trasoje kėlė trys seni „Ford Escort“ automobiliai (du pirmos kartos ir vienas antros kartos), kurie čia atvyko iš Didžiosios Britanijos. Tai Hollandų šeimynos trijulė.
Istorija apie šiuos tris ekipažus verta atskiro paragrafo. Andrew, Davidas ir Michaelas Hollandai „Žemaitijos“ ralyje važiavo klausydami Lietuvos šturmanų skaitomų scenogramų. Įdomu tai, kad Davidas ir Michaelas likus dviems dienoms iki ralio dar neturėjo navigatorių trasoje. Tačiau jie greitai buvo surasti. Karolys Kairys rodė kelią Michaeliui, o lenktynininkas Karolis Raišys – Davidui.
Beje, pastarasis ekipažas ir triumfavo istorinių automobilių, varomų dvejais ratais, įskaitoje. Bendroje įskaitoje juos pralenkė tik Tomas Ramanauskas, važiavęs su vieninteliu, istoriniu keturiais ratais varomu automobiliu – „Subaru Impreza“.
„Ralyje sugalvojau dalyvauti labai netikėtai. Likus dviems dienoms iki ralio D. Hollandas neturėjo šturmano. Jo šturmanas kažkur užstrigo. Gavau pasiūlymą rodyti jam kelią ir sutikau. Vienas kitą pamatėme tik ralio dieną. Pradžia buvo labai sudėtinga dėl to, kad jų visai kitokia scenogramų rašymo specifika. Pirmuosiuose kilometruose atrodė, kad Davidas važiuoja tik tai, ką mato, o ką aš jam sakiau, jam visai nerūpėjo. Tačiau su kiekvienu greičio ruožu jis ėmė vis daugiau manęs klausyti – susidirbome.
Keista buvo sėdėti kairėje automobilio pusėje ir neturėti rankose vairo (visi trys „Escort“ buvo su vairu dešinėje pusėje), tačiau ralis labai vykęs, oras užsakytas. Viskas buvo tobula, įskaitant ir pasiektą rezultatą“,– įspūdžiais dalinosi K. Raišys.
Panašiai kalbėjo ir Aleksandras Dainys, rodęs kelią Andrew Hollandui. Tiesa, jie prieš tai buvo turėję pora treniruočių.
„Scenograma pas juos savotiška. Be to, Andrew turi keistą distancijos pojūtį. Aš skaitau vienaip, o matau, kad jis važiuoja kitaip. Tuomet pradėjau savimi abejoti, kad gal kažką praleidau. Taigi man buvo sunku visa tai perprasti ir prie to priprasti, bet bendrą kalbą radom.
Įspūdingo rezultato nepasiekėme – viename iš greičio ruožų nušoko alūninio veleno daviklio jungtis. Taigi kol suradome šį gedimą, praradome apie 7 minutes. Nepaisant to, ralis labai patiko. Svečiui iš Anglijos didelį įspūdį paliko greiti ir atviri greičio ruožai, kurių pas juos itin trūksta. Jis sakė, kad nori su manim kartu važiuoti dar“, – pasakojo A. Dainys.
Dramatiškas finišas
Galiausiai, atėjo įdomiausioji ralio dalis, kuomet greičio ruožais ėmė lėkti A lygos dalyviai. Būtent čia ir pasireiškė šio ralio nenuspėjamumo faktorius, kurį buvo paminėjęs V. Švedas.
Latviai Janis Vorobjovas ir Ivo Pūkis („Mitsubishi Mirage“) laimėję vos vieną, paskutinį greičio ruožą, tapo viso ralio nugalėtojais, nors visus pirmus aštuonis greičio ruožus laimėjo Vaidotas ir Žygimantas Augustas Žalos („Mitsubishi Lancer“). „Tokia ralio baigtis buvo netikėta – tai buvo kaip dovana. Žinoma, nesmagu, kad visa kova baigėsi tokiu principu, tačiau automobilių sporte niekada negali žinoti, ar automobilis užtikrintai veiks iki pat finišo. Pačiam taip pat yra tekę turėti tokių nesmagių akimirkų“, – po ralio finišo kalbėjo J. Vorobjovas.
Užtikrintai ralyje pirmavęs Vaidotas Žala, lenkęs latvį 35 sekundėmis, paskutiniame greičio ruože susidūrė su automobilio elektronikos problemomis. Automobilis sustojo ir nebeužsivedė. Galų gale jį pavyko užvesti, tačiau penkios sugaištos minutės atėmė pergalę. Bendroje įskaitoje lenktynininkas liko 7-as, tačiau LARČ3 grupėje užėmė trečią vietą.
Problemų su technika Žemaitijoje turėjo ir Deividas Jocius („Mitsubishi Lancer“), kuriam ralis pasibaigė net neprasidėjęs – pirmo greičio ruožo starte neatlaikė transmisija. Penktajame greičio ruože dėl variklio problemų pasitraukė ir Giedrius Notkus („Mitsubishi Lancer“).
Techninių problemų ralyje turėjo ir V. Švedo bei Žilvino Sakalausko ekipažas („Mitsubishi Lancer“), kuris ralyje užėmė antrąją vietą, nuo nugalėtojo atsilikęs 38,5 sek.
„Turėjome daug nuotykių. Pirmi trys greičio ruožai buvo tokie, kad dar buvo galima pagalvoti ir apie pergalę, tačiau kvailokos klaidos sankryžose ėmė barstyti sekundes. Padangos apsiveldavo, neišeidavo greit išvažiuoti iš posūkių. Ketvirtajame greičio ruože pračiuožiau posūkį, praradome apie 12 sekundžių.
Iki šešto greičio ruožo kova dėl pirmos vietos jau buvo pralaimėta Vaidotui, ėmė megztis kova su Janiu, bet septintajame greičio ruože likus 3 km iki finišo nukrito turbokompresoriaus šlanga, kas mums neleido likusioje distancijoje važiuoti greičiau nei 80 km/val. greičiu. Tuomet beliko tik klausyti kaip tiksi laikrodis, o iškovotas laikas prarandamas. Po to, intrigos nebeliko.
Galų gale paskutiniame greičio ruože, 200 metrų nuo starto, nustojo veikti mūsų pasikalbėjimo įranga. Turėjome atsarginę, bet kol suradome antrus laidus, praėjo nemažai laiko. Važiuoti maksimaliai negalėjome ir praradome apie 15 sek.“, – pasakojo V. Švedas.
„Man gaila, Vaidoto, kuris važiavo stabiliai ir greitai, o susiklosčius geriausiam mūsų scenarijui, aš abejoju, ar būtų buvę įmanomą jį pavyti. Bet autosportas toks dalykas, kad technika atsuka užpakalinę pusę. Per 17 metų turėjau daug tokių akimirkų, taigi viską puikiai žinau“, – pridūrė V. Švedas.
Trečias ralį baigė Benediktas Vanagas ir Agnė Vičkačkaitė-Lauciuvienė („Škoda Fabia R5“). Ekipažas didžiąją dalį ralio laikėsi ketvirtoje bendros įskaitos pozicijoje, o dėl Vaidoto nesėkmės, kaip ir kiti du prizininkai, šoktelėjo pozicija į viršų.
„Mūsų ekipažui šis ralis buvo greitesnis, nei Talsyje. Jausmas viduje dabar itin geras. Vertinant ekipažo darbą – padarytas didžiulis progresas, tačiau dar teks pakankamai nemažai padirbėti, kol važiuosime tokiu greičiu, kokį galime turėti. Dėl automobilio kaprizo šiandien praradome apie 30 sekundžių. Penktajame greičio ruože vienas daviklis blokavo turbokompresoriaus darbą ir neleido mums važiuoti pilnu tempu, tačiau džiaugiuosi, kad neturėjome didelių incidentų ir beveik visada buvome ant kelio“, – sakė B. Vanagas.
Dvejais ratais varomų automobilių grupėje greičiausiai Žemaitijos keliais lėkė Giedrius Firantas ir Matas Valiulis su „BMW 325“. Jie 1 min. 5,3 sek. pranoko antroje vietoje likusius Saulių Trapuilą ir Arūną Jarašių su „BMW M3“. Trečiąja pozicija džiaugėsi Jonas Pipiras ir Aisvydas Paliukėnas su „Ford Fiesta“. Ekipažas atsiliko dar 1 min. 2,8 sek.
Kompaktiškumas
Be to, kad ralis buvo greitas, nenuspėjamas ir įdomus, jis dar buvo ir labai kompaktiškas.
„Pamatę, kaip sportininkai džiaugėsi „Rally Elektrėnai“ raliu, kuris vyko vieną dieną, pabandėme tą patį padaryti ir mes. Vis gi šiemet jau neturėjome bendro etapo su latviais, ko labai gaila, taigi nusprendėm suorganizuoti kompaktiškas varžybas mūsų sportininkams“,– sakė ralio organizatorius Tomas Savickas.
V. Švedas itin palaikė tokį sprendimą. „Ugnelės prieš greičio ruožų startus mano akyse yra gerokai mažiau, negu jos būdavo prieš 10-15 metų. Todėl man ralio kompaktiškumas, kuomet pagrindinės varžybos vyksta vieną dieną, yra vertybė. Džiaugiuosi, kad nereikėjo čia atsibelsti kokį trečiadienį. Dabar gi, per dvi dienas viską pamatėme, viską apvažiavome ir susukome daug kilometrų. Tiek pat, kiek ir būtume per dar dvi dienas. Žinoma, ši diena buvo itin ilga, bet jeigu kas klaustų, tai aš rinkčiausi būtent tokį variantą“, – sakė V. Švedas.
Žemaitijos ralio nugalėtojas taip pat gyrė kompaktiškumą. „Man patinka, kai greičio ruožai būna paskirstyti per dvi dienas. Bet labai smagu, kad čia nuo ralio pradžios iki pabaigos buvo ne trys, o dvi dienos. Mums tai labai geras formatas. Apskritai, man labai patiko šis ralis. Trasos buvo įdomios, o šalia jų buriavosi daugybė žiūrovų“, – sakė J. Vorobjovas.
Ralį „Žemaitija 2017“ pradėjo 61 ekipažas, o baigė 20 mažiau, tačiau rimtų incidentų nebuvo.
„Džiaugiuosi, kad nereikėjo medikų pagalbos ir pan. Viskas vyko sklandžiai, nebuvo jokių trukdžių. Greičio ruožuose buvo daug žiūrovų, o lenktynininkai jiems dovanojo įdomią kovą. Belieka sulaukti įvertinimų apie šių metų ralį, ir tuomet pradėsime dėlioti planus kitiems – galbūt pabandysime išsikovoti ir bendrą etapą su kitos šalies lenktynininkais“, – sakė T. Savickas.