Amerikietiškų automobilių importuotojai šaukia SOS: mūsų verslas žlugdomas

Daužtų automobilių, atgabentų iš JAV, remontu užsiimantys verslininkai šaukia SOS. Liepą daugelis tokių automobilių pradėti vertinti kaip atliekos ir jų nebegalima išvežti iš uosto. Taip esą žlugdomas jų verslas.

Aplinkosaugininkai ir muitininkai teigia, kad užvirė rimta diskusija ir dabar laukiama, kad Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra dar kartą pateiktų išaiškinimą, ką reikia daryti su tokiais automobiliais.

„Situacija tragiška“

Motorinių transporto priemonių iš JAV importuotojų ir pardavėjų asociacijos atstovas Teisutis Matulevičius teigia, kad valstybė griauna jų verslą sugalvodama įstatymus „iš vakaro“ ir pradėdama reikalauti vykdyti juos jau kitą dieną. Žmonės, JAV nusipirkę mašinas dar sausį ir dabar jas atsigabenę į Klaipėdos uostą, negali išvežti, nes muitininkai neišleidžia, o vieno automobilio dienos prastova kainuoja 20 eurų. Mašinos taip stovi jau visą savaitę. Pasak T. Matulevičiaus, šiandien uoste stovi apie 1000 mašinų ir dar iš Amerikos atkeliauja apie 3000 nupirktų automobilių.

Anot jo, nemažai žmonių Lietuvoje užsiima remontuotinų automobilių transportavimu iš Amerikos. Jie Lietuvoje išmuitinami, suremontuojami ir parduodami.

„Šiandien Aplinkos ministerija nusprendė, kad mes vežame blogas mašinas, padangas mėtome. Mes žinome, kokia grupė mus nori sužlugdyti. Nenorime išvažiuoti iš Lietuvos, turime verslą, esame geri remontininkai. Latviai ir estai neturi tokios remonto darbų patirties. Į Lietuvą pirkti automobilių atvažiuoja vokiečiai, švedai, suomiai. Mes vežame mašinas į Rusiją, Kazachstaną, Kirgiziją“, – aiškino verslininkų atstovas.

Pasak verslininko, jeigu tie automobiliais nebus išvežti iš uosto per savaitę, jie čia ir bus palikti, nes pagal dabartinį teisinį reikalavimą jie turi būti tiesiog supjaustyti arba išgabenti atgal.

„Situacija tragiška, iki revoliucijos. Negi mes pirktume mašinas, kurias reikia pjaustyti, juk nesame visiški durniai. Mūsų defektuotojai sako, kad galime vežti, o aplinkosaugininkai, pažiūrėję į amerikoniškus popierius, pareiškė, kad negalime“, – kalbėjo T. Matulevičius.

Muitininkai laukia nurodymų

Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininkės Rasos Rentauskienės teigimu, šiuo metu Klaipėdos jūrų uoste yra apie 430 konteinerių, kurių kiekviename yra po 4 automobilius. Iš jų muitinės formalumams atlikti yra pateikta maždaug 140 mašinų. Pasak R. Rentauskienės, dėl jų yra pateikti paklausimai Aplinkos apsaugos agentūrai (AAA) ir nuo liepos 3 d. tebelaukiama iš jos atsakymų. Tos transporto priemonės nėra sulaikytos, jos tiesiog neišleistos iš uosto teritorijos. Tokia situacija susidarė ir Šiauliuose.

„Jeigu automobilio likutinė vertė yra mažesnė negu remontavimo kaštai, muitinė privalo informuoti regiono aplinkos apsaugos departamentą ir Aplinkos apsaugos agentūrą. Mes informavome ir laukiame atsakymo, ką daryti su tokiomis transporto priemonėmis. Be jo negalime priimti jokio sprendimo, nes ne mes esame ekspertai, kurie nustato, kad automobilis yra atlieka. Muitinė tik padeda užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų, nustatytų teisės aktais“, – aiškino muitinės atstovė.

Aplinkos ministerijos įsakymas dėl eksploatuoti netinkamų automobilių tvarkymo taisyklių patvirtinimo, numatantis naujus kriterijus ir tai, kad muitinė privalo informuoti aplinkosaugininkus, įsigaliojo šiemet nuo sausio 1 d. Taigi verslas esą turėjo beveik pusę metų susipažinti, dokumentas buvo viešai prieinamas. Taikyti jį ir kontroliuoti pradėta nuo liepos 3 d.

Vietiniai aplinkosaugininkai – liberalūs

Klaipėdos regioninio aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys aiškina, kad niekas neketina verslo žlugdyti. Yra aplinkos ministro įsakymas, kuriuo patvirtinti automobilių vertinimo kriterijai. Jeigu pagal tuos kriterijus automobilis pripažįstamas kaip atlieka, o vežėjas nepateikia atliekų vežimo dokumento, pradedamos procedūros – arba nurodoma jį grąžinti atgal, arba tinkamai sutvarkyti.

Regiono departamento specialistai ir muitininkai buvo susitikę su verslininkais. Pastarieji kreipėsi į Aplinkos ministeriją. Yra bent du ministerijos išaiškinimai ta tema.

„Dabar yra du kriterijai, pagal kuriuos mes priskiriame automobilius prie atliekų. Dėl vieno visi, taip pat ir verslininkai, sutinka, kad jis teisingai traktuojamas. Kitas numato, kad atliekai priskiriamas automobilis tada, kai remontuoti jį ekonomiškai nenaudinga. Dėl pastarojo ir išsiskyrė ministerijos bei importuotojų nuomonės. Mūsų departamentas šiuo atveju lyg ir labiau norėtų pritarti verslininkams. Tačiau ministerija išaiškino, kad mes neteisingai ir per daug liberaliai traktuojame. Dabar situacija tokia, kad daug automobilių pripažįstama atliekomis“, – sakė A. Kairys.

Remiantis nurodymais, lyginama automobilio įsigijimo kaina ir pateikta remonto kaštų ataskaita, kurią rengia nepriklausomas vertintojas. Jeigu remonto suma viršija įsigijimo kainą, automobilis vertinamas kaip atlieka. Patys verslininkai vertina paprasčiau. Tarkime, jie sumoka 5 tūkst. eurų, įdės dar 5 tūkst. eurų į remontą, o rinkos kaina jau bus 15 tūkst. eurų. Jie tikina, kad tikrai nesirengia tokio automobilio išardyti ir išmėtyti dalis, nes nori jį suremontuoti ir uždirbti.

„Dar kartą Aplinkos apsaugos agentūrai išdėstėme šiuos argumentus. Dabar laukiame, kol ministerija pateiks išaiškinimą, kaip reikia elgtis su tais automobiliais. Mes manėme, kad jeigu remonto kaštai viršija 75 procentus automobilio rinkos vertės, tada reikėtų pripažinti ji atlieka. Taip elgiasi ir draudimo bendrovės. Ministerija vis dėlto mano, kad reikia vertinti skirtumą nuo likutinės vertės. Galutinį sprendimą priims Aplinkos apsaugos agentūra. Matyt, verslininkai mūsų sprendimus ginčys, teks eiti teisminiu keliu, nes kito nėra. Aš juos suprantu, jie patiria prastovų, praranda pinigų, yra įsprausti į kampą“, – sakė A. Kairys.