Artimiausioje ateityje į elektrinę transporto priemonę norėtų persėsti 19 proc. lietuvių, 13 proc. latvių ir 12 proc. estų. Vis tik, populiariausias Baltijos šalių gyventojų pasirinkimas – hibridinis automobilis. Apie jo įsigijimą svarstytų 38 proc. lietuvių, 26 proc. latvių ir 29 proc. estų.
Didmiesčių gyventojai apie hibridinio automobilio įsigijimą svarsto dar dažniau – jį planuoja įsigyti 47 proc. vilniečių, 31 proc. Rygos ir 34 proc. Talino gyventojų.
„Elektromobiliai kol kas dar ne taip sparčiai skinasi kelią Baltijos šalyse. Jų proveržį stabdo išaugusios elektros energijos kainos, neišvystytas įkrovimo stotelių tinklas, ypač gyvenamųjų namų rajonuose, aukštos elektromobilių kainos. Todėl kol kas mūsų regiono gyventojai yra labiau linkę rinktis atsargesnį variantą – hibridinį automobilį, kurio eksploatacija kelia mažiau nepatogumų. Stebina tai, kad vis dar nemažai regiono gyventojų yra linkę rinktis dyzelinius automobilius, nors jų populiarumas ir užimama Europos rinkos dalis kasmet ženkliai mažėja“, – sako „Schneider Electric“ pardavimų inžinierius Arnoldas Minelga.
Apie dyzelinio automobilio įsigijimą artimiausioje ateityje svarstytų net 26 proc. Estijos, 22 proc. Latvijos ir 19 proc. Lietuvos respondentų. Benzininį automobilį pirktų 13 proc. latvių, 17 proc. estų ir tiek pat lietuvių. Artimiausiu metu jokio automobilio neplanuoja pirkti 29 proc. Lietuvos, 41 proc. Latvijos ir 32 proc. Estijos respondentų.
Įkrovimo stotelė namuose – svarbus veiksnys renkantis būstą
Nors didžiajai daugumai Baltijos šalių gyventojų elektromobilio įsigijimas artimiausioje ateityje kol kas nėra prioritetinis klausimas, įkrovimo stotelė tampa labai svarbiu veiksniu renkantis naują būstą.
Net 52 proc. Lietuvos respondentų tvirtina, kad jei šiandien pirktų naujus namus, svarbu, kad juose būtų įrengta įkrovimo stotelė. Tokia galimybė aktuali 35 proc. Latvijos ir 31 proc. Estijos gyventojų.
„Apklausos duomenys atskleidžia naują tendenciją nekilnojamojo turto rinkoje: gyventojams, įkrovimo stotelė tampa itin svarbiu kriterijumi renkantis būstą, ypač didmiesčiuose. Net 58 proc. Vilniaus, 44 proc. Rygos ir 35 proc. Talino gyventojų norėtų savo namuose turėti galimybę įkrauti elektromobilį. Ši tendencija aktuali visiems nekilnojamojo turto vystytojams regione“, – sako A. Minelga.
Iki šiol, pasak A. Minelgos, visose trijose Baltijos šalyse didesnis dėmesys buvo sutelktas į greitojo įkrovimo stotelių tinklo plėtrą didmiesčių gatvėse, pakelėse, parkavimo vietose, o ne gyvenamuosiuose ir biurų pastatuose.
„Tai gali pakišti koją e.mobilumo plėtrai regione ir įgyvendinant šalių klimato kaitos įsipareigojimus. Transportas ir pastatai – tai du didžiausi teršėjai, generuojantys didžiausias CO2 dujų emisijas. Įdiegus išmanias skaitmenines technologijas, tokias kaip „EcoStruxure for eMobility“ ekosistema, abejose šiose srityse galima pasiekti didelių pokyčių, siekiant tvarumo. Tuo išmanusis įkrovimo tinklas ir skiriasi nuo greitojo. Šios technologijos padeda išlaikyti stabilumą ir išvengti piko elektros tinkle, taupo energiją, mažina įkrovimo sąnaudas bei neigiamą poveikį aplinkai. Be to, išmanusis įkrovimo tinklas galės padėti susidoroti su elektros tinklo nestabilumo iššūkiais tuose pastatuose, kurie patys gamina energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Džiugu, kad šiuo metu Lietuvos energetikos agentūra skelbia kvietimą teikti paraiškas vidutinio ir lėto krovimo stotelių įrengimui su dinamine galios balansavimo sistema. Būtent tokie sprendimai yra raktas į e-mobilumo plėtrą užtikrinant elektros tinklo prieinamumą“, – sako A. Minelga.
Baltijos šalių gyventojai tikisi didesnės valstybės paramos ir įkrovimo stotelių prieinamumo
Spartesnį ir sklandesnį perėjimą į naują e.mobulumo epochą gali paskatinti tik valstybių parama įsigyjantiems elektromobilius ir gerai išvystytas įkrovimo stotelių tinklas, ne tik gatvėse, bet ir pastatuose. Tai atskleidžia ir Baltijos šalių gyventojų apklausos rezultatai.
Gavę didesnę valstybės paramą į elektromobilius persėstų net 65 proc. lietuvių, 42 proc. latvių ir 45 proc. estų. Šiuo metu Lietuvoje privatūs asmenys įsigyjantys mažiau taršų automobilį gali gauti iki 5000 EUR, juridiniai asmenys – iki 4000 eurų kompensaciją, o nuo kitų metų bus taikoma dar didesnė lengvata verslui: įmonėms, įsigysiančioms elektromobilius, bus taikomas 0 PVM tarifas. Latvijoje privatūs asmenys, įsigyjantys naują elektromobilį gali gauti iki 4500 eurų paramą, o padėvėtą – 2250 eurų, 1000 eurų kompensacija mokama atsisakius taršaus automobilio. Šiuo metu Estijoje valstybės paramos priemonės elektromobiliams įsigyti nėra taikomos, tačiau nuo kitų metų Vyriausybė žada pristatyti skatinamąjį paketą.
Didesnį krovimo stotelių prieinamumą biurų bei gyvenamosios paskirties pastatuose, prekybos centruose, Baltijos šalių gyventojai įvardija kaip antrą svarbiausią sąlygą. Ją nurodo 49 proc. Lietuvos, 32 proc. Latvijos ir 36 proc. Estijos respondentų. Įkrovimo stotelių trūkumą įvardija ne tik didmiesčių, bet ir mažesnių miestelių gyventojai, pasigendantys galimybės įkrauti elektromobilius prie savo daugiabučių.
„Pastatų vaidmuo pereinant prie elektra varomo transporto bus lemiamas visame pasaulyje. Todėl labai svarbu, kad įkrovimo stotelių infrastruktūrą projektavimo planuose šiandien numatytų ne tik nekilnojamojo turto vystytojai, bet ir savivaldybės, miestų planuotojai, elektros energijos tiekėjai. Baltijos šalyse įkrovimo stotelių tinklo plėtra pastatuose kol kas priklauso nuo privačių investuotojų iniciatyvos. Tačiau būtent pastatuose iki 2030 metų bus įkraunama apie 70 proc. visų elektromobilių – tai didelis iššūkis ir jam reikėtų ruoštis jau šiandien“, – pažymi A.Minelga.
„Schneider Electric“ užsakymu „Norstat“ tyrimas buvo atliktas 2022 m. rugsėjį. Tyrimo metu apklausta 3000 18–74 metų amžiaus respondentų trijose Baltijos šalyse.