Etanolis, dar žinomas kaip etilo alkoholis, yra neblogi degalai automobiliui. Jie itin plačiai naudojami tuose šalyse, kur etanolio pramonė yra labai stipri. Pavyzdžiui, Brazilijoje dauguma automobilių degina būtent E85 degalus.
Aišku, jie turi būti specialiai tam pritaikyti – etanolio nemėgsta kai kurios guminės variklio dalys, o jis pats turi mažiau energijos nei benzinas.
Tiesa, E85 nėra tik etanolis – šiuose degaluose etanolis sudaro 85 proc., o likusią dalį – benzinas ir priedais.
Ir čia prieiname prie alkoholinių gėrimų. Jie turi vieną labai didelę problemą – juose yra daug vandens, o alkoholis sudaro tik nežymią dalį. Vanduo variklyje – labai prasta mintis, nes jo neįmanoma suspausti, jis nėra geras lubrikantas.
Galų gale, alkoholiniuose gėrimuose ir taip mažai degių medžiagų – jie tiesiog netiktų. Nebent būtų dosniai atskiesti benzinu.
Taigi, net jei kaip nors priverstumėte vidaus degimo variklį dirbti su alkoholiniais gėrimais, tai ilgai netruktų – variklis labai greitai sugestų, visiškai neturėtų galios. Na, nebent tas vidaus degimo variklis yra reaktyvinis – dujų turbininis motoras.
1963–1964 metais gamintas „Chrysler Turbine Car“ automobilis turėjo būtent tokį variklį. Tai buvo didelis technologinis pasiekimas, net jei ir labai nepraktiškas automobilis.
Labai brangūs prototipai buvo patikėti keliems susidomėjusiems pirkėjams, tačiau vėliau „Chrysler“ nusprendė projekto nebetęsti. Visgi, kol jis vyko, pavyko pasiekti įdomių dalykų.
A-831 variklis, naudotas „Chrysler Turbine Car“ automobilyje galėjo deginti dyzeliną, benziną, žibalą, aviacinius degalus – iš esmės viską, kas dega. Skirtumas buvo tik toks, kad priklausomai nuo degalų skyrėsi automobilio galia – ne visi degalai savyje turi tiek pat energijos.
Meksikos prezidentas Adolfas Lópezas Mateosas vieną tokį automobilį užpildė tekila, kai „Chrysler“ patvirtino, kad tai yra įmanoma ir niekam nepakenks. Ir automobilis linksmai sau važiavo. Šis automobilis taip pat buvo išbandytas su kvepalais, žemės riešutų ir sojų aliejais.