„Verslas ilgą laiką kartojo, kad turi būti valstybės paskata įsigyjant elektromobilius – atsiras jų, verslas atitinkamai investuos į infrastruktūrą. Žmonės gi sakė, kad jie persės į elektromobilius tada, kai bus pakakamai įkrovos stotelių. Šiandien atsakymas aiškus – reikia daugiau viešų įkrovos stotelių, o kai šis elementas bus išspręstas, turėsime daugiau elektromobilių“, – pirmojoje automobilių inovacijoms, technologijoms ir pramonei skirtoje konferencijoje „Plug-in 2022“ sakė S. Stankus.
Problema ta, anot jo, kad norint pastatyti milžinišką kiekį įkrovos stotelių (Lietuva numačiusi įkurti 60 tūkst. įkrovos taškų), reikia perdaryti esamą infrastruktūrą – toks būtų vienas galimų scenarijų, kuriam reikėtų daug lėšų, politinės valios ir technologijų.
„Žinome, kad didžiuliuose nacionaliniuose projektuose dažnai pritrūksta vieno ar kelių elementų ir jie užstringa, todėl reikia ieškoti efektyvesnių būdų, kaip pastatyti didžiulį kiekį įkrovos stotelių“, – tikino S. Stankus.
Nebe įprasti automobiliai
S. Stankaus akimis, pirmiausia reikėtų nustoti tapatinti elektromobilius su vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais, kuriems tam, kad galėtų važiuoti, reikia kažkokios centralizuotos vietos, kur atvežama benzino, dyzelino – degalų.
„Kalbant apie elektromobilius, milžinišką indėlį į infrastruktūros atsiradimą padėjome dar tada, kai net neįsivaizdavome, kad masiškai vairuosime elektromobilius. Tai yra, prieš šimtą, prieš dešimtis metų plėsdami elektros tinklą į visus miestus, miestelius ir kaimus. Tai teoriškai mes galime pastatyti įkrovimo stoteles visur, kur yra atvesta elektra“, – akcentavo žinovas.
Pasak jo, pirmoji elektromobilių vairuotojų banga, kurios dauguma gyvena nuosavuose namuose arba daugiabučiuose turi dedikuotas vietas elektromobiliams įkrauti, didelio stotelių trūkumo nejaučia. Visgi dabar rinka išgyvena lūžį.
„Atsiranda antrinė elektromobilių rinka, pinga elektromobiliai – visi automobilių pardavėjai, gamintojai siekia, kad jie būtų įperkamesni kuo platesnei visuomenės grupei. Ir ta visuomenės grupė – vidutines pajamas gaunantys žmonės, kurie nebūtinai turi nuosavus namus ar dedikuotas parkingo vietas, tad jiems svarbu turėti viešas įkrovos vietas, kad jie galėtų įsikrauti elektromobilius kažkur netoli namų“, – kalbėjo S. Stankus.
Ir, anot jo, jei bus vadovaujamasi senomis koncepcijomis, bus situacija tokia, kad elektromobilių savininkai rikiuosis į eiles prie centralizuotų įkrovos taškų, kad galėtų pasipildyti baterijas.
„Mūsų nuomone, reikia statyti stoteles ten, kur automobiliai praleidžia daugiausiai laiko, ir įkrauti juos tuo metu, kai jie nėra reikalingi. Tokiu atveju nebereikia kurti brangių centralizuotų prieigų ir galima išnaudoti jau dabar turimus įvadus“, – dalinosi žinovas.
Be to, iššūkių greitai ir efektyviai įkrovos vietų plėtrai iššūkius kelia ir noras įsikrauti automobilius greitai. Pasak jo, čia galima būtų žvilgtelėti į norvegus, kurie bene pažangiausi elektromobilių klausimais. Neseniai vykdyta apklausa parodė, kad vos 8 proc. visų respondentų greitojo įkrovimo stotelės prireikia dažniau nei kartą per mėnesį.
„Norvegija sukūrė puikią infrastruktūrą statydama stoteles ten, kur elektromobiliai praleidžia daug laiko. Tai mes irgi turime mąstyti taip, kad kur automobilis praleidžia daugiausia laiko, ten turi būtų poreikis, kad atsirastų stotelė“, – aiškino ekspertas.
Ar užteks elektros?
S. Stankus skaičiuoja, kad 2030 metais visoje Europos Sąjungoje keliamas tikslas turėti 3 mln. Įkovos vietų. Skaičiuojama, kad šitam prireiks elektros energijos gamybą Europoje padidint maždaug 5 proc. Tiek, anot jo, išties pasiekti bus įmanoma.
Išaugusias energijos perdavimo apimtis atlaikys ir perdavimo tinklai, tarp jų, Lietuvos atveju, ir „Litgrid“.
„Bet problema ta, kad tie 5 proc. papildomos energijos gamybos tankiai apgyvendintose vietose, tarkim, miestuose pavirs į trečdaliu išaugusį energijos suvartojimą. Kitaip tariant, dabartinė infrastruktūra turės perduoti 30 proc. daugiau energijos nei perduoda dabar“, – kalbėjo pranešėjas
Tai reiškia, sakė S. Stankus, kad elektros laidai svils, išsijunginės saugikliai, teks ieškoti būdų, kaip įkrauti elektromobilius, pavyzdžiui, tartis, kas kada įkrauna ir atjungia automobilį. Ir nors kol kas iki tokios problemos dar toli, anot jo, jau šiandien svarstoma apie ateitį ir vis sunkiau išduodami leidimai įkrovos tinklų operatoriams.
„Galiu pasakyti, kad kai kuriose lokacijose, kad galima būtų statyti stoteles imant atskirą įvadą nuo transformatoriaus, reikia laukti nuo 12 iki 16 ar 18 mėnesių. Įsivaizduokit, jūs turite susitarimą su lokacijos savininku statyti stoteles, gal netgi turite stoteles ar finansavimą joms, bet reikia laukti atitinkamai metus ar net daugiau, kol formaliai duodama teisę savo įvadą atsivesti“, – kalbėjo žinovas, pridūręs, kad dažnai tenka ne tik ilgai laukti, bet ir susimokėti apvalias sumas už galios padidinimą, tad kartais svarstantys apie įkrovos stotelių įrengimą savo norus yra priversti permąstyti.
Siūlo kitokį būdą
Pasak S. Stankaus, įprasta, jog panorus statyti įkrovos stoteles ir neturint užtektino galios kiekio, kreipiamasi į paskirstymo tinklų operatorių, kuris patikrina, ar galios įkrovos stotelėms užtektų.
„Įprastu atveju stotelėms rezervuojama tik tiek galios, koks susidaro skirtumas tarp pastato realaus maksimalaus sunaudojimo ir tarp rezervuotos galios. Jei reikia daugiau, tenka kreiptis į ESO dėl papildomos galios rezervacijos pastatui, stotelėms ar netgi tinklų išplėtimo“, – aiškino jis.
„Inbalance grid“ siūlo taikyti kitokią koncepciją, kuri plinta tose valstybėse, kur jau yra didelis kiekis elektromobilių įkrovimo stotelių ir pirminė galia jau sunaudota. Bendrovė siūlo leisti įkrovos stotelėms komunikuoti su pastatais.
„Kai stotelės pritrūksta galios, jos „klausia“ pastato, ar šiuo metu galios naudojamas maksimalus. 99% atvejų pastatas atsako „ne, šiuo metu mūsų šaldymo, vėdinimo, šildymo ir pan. įvadai nėra maksimaliai apkrauti, galite pasiimt papildomai 20, 30, 50 ar dar daugiau kilovatų elektromobilių įkrovimui. Tokia koncepcija leidžia taupyti resursus“ – dalinosi S. Stankus.
Stotelė nėra tiesiog rozetė
Kalbėdamas „Plug-in 2022“ konferencijoje S. Stankus akcentavo ir tai, jog reikėtų gerinti Lietuvoje esančios elektromobilių įkrovos infrastruktūros priežiūrą, mat dabartinė situacija taip pat kliudo greitai ir tvariai plėtrai.
„Nemažai pirmų viešų stotelių buvo pastatyta valstybinių institucijų iniciatyva. Ir problema ta, kad daugelis jų buvo statomos su mintim, kad įkrovimo stotelė yra ta pati rozetė. Mes pastatom rozetę ir jos, jeigu nedega laidai, nejudiname, naudojame ir tiek“, – pasakojo žinovas.
Toks mąstymas ydingas, mat, akcentavo jis, įkrovos stotelė kur kas sudėtingesnis elektros įrenginys bei technologija, o Lietuvoje nemažai stotelių buvo pastatyta be aiškaus jų operatoriaus ir be aiškios priežiūros. Pasak S. Stankaus, dažnas elektromobilio vairuotojas yra patekęs į kurioziškas situacijas prie neveikiančių įrenginių, susidūręs su keistais sprendimais, ribojančiais ir trukdančiais įkrovą.
„2022-ųjų vasaros „mada“ buvo ta, kad daugelis savivaldybių apsuko „Stop“ juosta savo stoteles. Žinoma, elektromobilių vairuotojai yra pažangūs ir apsišvietę žmonės, jie greitai rado, kurie saugikliai išjungti, juos įjungė ir toliau krovėsi automobilius. Tai, kas vyko, buvo įdomi kova su netgi dedamomis spynomis ant skydinių, kad niekas nesikrautų“, – pasakojo „Plug-in 2022“ pranešėjas.
Anot S. Stankaus, tokios problemos kyla dėl to, kad pastačius įkrovos stotelę ji tarsi paliekama gyventi savo gyvenimą, nors šiandien ji turi atitikti daug papildomų standartų ir visiškai normalu, kad vartotojai turi daug papildomų lūkesčių, kokia turi būti infrastruktūra.
„Stotelės turi būti patogiai prieinamos, turi atitikti visus saugos standartus ir būti lengvai privažiuojamos. Elektromobilio vairuotojai nori jau važiuodami matyti rekomendaciją, kur įsikrauti, matyti stotelių statusus, kiek matomose stotelėse galima „pasiimti“ galios, kokia dabartinė kainodara“, – vardijo žinovas.
Pasak jo, įkrovos stotelė gali turėti ryšį ne tik su pastatais, bet ir su galutiniais vartotojais per specialias programėles bei visa minėta informacija dalintis su vairuotojais.
„Turime keisti požiūrį, nes elektromobiliai nėra tie patys vidaus degimo varikliais varomi automobiliai. Tai yra įrenginiai, kurie savyje turi labai daug technologijų, kurias turime išnaudoti. Turime suprasti, kad ne tik persėdome į kita energijos grupe varomą transportą, bet ir perėjome prie kitos technologijos“, – pabrėžė „Inbalance grid“ vadovas.
Automobilių technologijoms, inovacijoms ir pramonei skirtą konferenciją „Plug-in 2022“ organizuoja Lietuvos žurnalistų autoklubas, rengiantis “Lietuvos metų automobilio” konkursą