Tai atskleidė futurologinė ataskaita, kurią pristatė kompanija „Dunlop“. Minėtoje ataskaitoje pateikiamos ateities įžvalgos apie lenktyninius automobilius, prognozuojama, kaip jie atrodys po 125 metų.
Ataskaitoje, kurią parengė žymus futurologas dr. Ianas Pearsonas, teigiama, kad ateities lenktyniniai automobiliai bus varomi ne vidaus degimo varikliais, o nepaprastai galingais elektros ir tiesinių indukcinių plazmos varikliais. Jie veiks bombarduojant dujas elektronais ir taip susidarant plazmai.
„Karo pramonėje jau sukurti veikiantys plazminių bėginių patrankų prototipai, todėl tikimasi, kad per 125 metus ši technologija bus perkelta ir į lenktyninius automobilius“, – teigė dr. I. Pearsonas.
Lenktyninių automobilių važiuoklę ateityje sudarys ypač tvirtos ir lengvos medžiagos, kurios leis automobiliams važiuoti stabiliau, lengviau juos valdyti. Kai kurie automobiliai galės net keisti savo formą lenktynių įkarštyje. Prognozuojama, kad inžinieriai ateityje automobiliams galės naudoti polimerų gelius, susitraukiančius tarsi raumenys, ir atminties funkciją turinčius lydinius, kurie „įsimins“ savo pradinę, šaltos būsenos, formą ir įkaitę galės į ją sugrįžti.
Pažangūs komponentai leis inovatyviai projektuoti ir kėbulą. „Manoma, kad aerodinaminiai profiliai sugebės koreguoti savo formas, o automobilio kėbulo aerodinaminiai elementai galės išsiplėsti įveikiant posūkius arba keisti oro pagalvės efektą ir pakilti tiesiose atkarpose“, – pridūrė dr. I. Pearsonas.
Pasak ataskaitos, gaminant lenktynines padangas ateityje gali būti pasitelkiamos elektronine įranga kontroliuojamos medžiagos. Tai leis padangų sukibimo ir dėvėjimosi savybėms keistis atsižvelgiant į trasos sąlygas.
Ataskaitoje taip pat prognozuojama, kad ateityje gali būti pasitelkti ir androidiniai vairuotojai. „Androidai, galintys jausti visas emocijas, turės stiprų norą laimėti, be to, reaguodami kur kas staigiau ir turėdami daugiau jėgos, jie greičiau manevruos, o tokios lenktynės neabejotinai prikaustys žiūrovų dėmesį“, – teigė dr. I. Pearsonas.
Išplėstinė realybė (IR) ateityje taps svarbia ne tik kasdienybės, bet ir lenktynių dalimi. Jau esama vaizdo akinių (tokių kaip „Google“ akiniai), kurie regėjimo lauką uždengia kompiuterio generuojamais vaizdais. Todėl ateityje automobilių lenktynių žiūrovai ant to paties automobilio, priklausomai nuo savo poreikių ir pasirinkimų, galės matyti skirtingų rėmėjų pavadinimus.
Be to, IR priemonės leis žiūrovams pajusti tai, ką tuo metu jaučia lenktynininkai trasoje. Dar aštresnių pojūčių žiūrovai gali sulaukti šioms technologijoms susijungus su kompiuterinių žaidimų, tuomet jie galės virtualiai vairuoti lenktynėse dalyvaujančius automobilius.
„Kai kuriuos automobilius galės iš dalies valdyti žaidėjų komandos, o kitus vairuotojus nuo susidūrimų saugos dirbtinį intelektą (DI) turintis autopilotas. Lygiai kaip dabar žaidėjai, žaisdami su žaidimų konsolėmis, varžosi su kompiuterio valdomais automobiliais, panašios vairavimo programos, pagrįstos aukštosiomis technologijomis, galės valdyti tikrus automobilius lenktynių trasoje. DI padėtų išvengti didelių avarijų pavojaus, bet žaidėjai vis tiek galėtų patys priimti kai kuriuos sprendimus“, – tęsė I. Pearsonas.
Manoma, kad ateinančiais dešimtmečiais bus ištobulinta „aktyviosios odos“ technologija. Iš esmės tai bus tiesiai ant odos paviršiaus spausdinama elektroninė schema, skirta medicininiam stebėjimui ir pan., tačiau ji gali būti ir sąsaja su žmonių nervų sistema. Ši sąsaja leistų registruoti ir atkartoti sensorinius signalus, kad žiūrovai pajustų tuos fizinius potyrius, kuriuos patiria vairuotojai.