Automobilių saugumas yra vienas pagrindinių gamintojų rūpesčių, kuriam spręsti pasitelkiami daugybės technologinių krypčių produktai. Per pastaruosius dešimtmečius itin sparčiai besivystant elektronikos komponentų ir sistemų galimybėms, saugumo vardan gausybė suskaitmenintų vairuotojo ir keleivio pagalbininkų tapo ir kiekvieno naujo automobilio palydovais.
Aklųjų zonų atpažinimas, eismo juostos palikimo perspėjimas, pajudėjimo į įkalnę pagalba, automobilio stabilumo elektroniniai prievaizdai ir stabdymo efektyvumą didinantys pagalbininkai – be jų ne tik neįsivaizduojama šiuolaikiška saugi mašina, bet ir būtų sudėtinga gauti kiekvieno gamintojo trokštamą aukščiausią įvertinimą Europos žemyne parduodamų transporto priemonių saugumo „EuroNCAP“ testuose.
Judama autonomiškumo linkme
Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius pastebi, kad didžiosios daugumos vairuotojo pagalbininkų evoliucija rodo aiškų vienos krypties naratyvą važiavimo autonomiškumo link. To pagrindu visų pirma tampa daugumos sistemų skaitmenizavimas ir priklausomybė nuo surenkamų duomenų.
„Dauguma svarbiausių šiuolaikinio pasaulio priemonių yra elektroninės: kaip į visas mūsų gyvenimo sritis jų atėjo daug, taip ir automobiliuose jos ėmė dominuoti. Benzingalviai juokėsi, kad automobiliai tapo kompiuteriais, bet dabar jau niekas iš to nebesišaipo, nes visos tos sistemos vairuotojui iš tiesų padeda ir jų nauda suprantama“, – teigia specialistas.
Prancūzijos automobilių gamintojas „Citroën“ prieš keletą dešimčių metų pasiūlė pirmąją Europoje pagalbinę važiavimo eismo juostoje sistemą. Infraraudonųjų spindulių davikliai stebėdavo automobilio poziciją eismo juostoje, o vairuotojui iš jos išvažiavus, apie tai įspėdavo vibruojanti sėdynė. Dabar ši sistema jau tėra tik viena maža detalė visoje saugumo pasaulio dėlionėje.
Elektroninė stabilumo kontrolė, sukibimo valdymo, pastovaus greičio palaikymo, kelio ženklų atpažinimo, aktyvaus savaiminio stabdymo ir vairuotojo nuovargio atpažinimo sistemos, eismo juostos laikymosi pagalba ir LED dienos šviesos žibintai – vien šie ir kiti vairuotojo gyvenimą palengvinantys pagalbininkai šiandien įdiegti bazinėje kompaktinio SUV „Citroën C5 Aircross“ įrangoje, o iš viso šiame automobilyje gali būti net 20 įvairiausių vairuotojo pagalbininkų.
Vairavimo mokytojas Artūras Pakėnas pažymi, kad šiuolaikinės sistemos vairuotojo gyvenimą palengvina įvairiais aspektais. Svarbu ir tai, kad jos savo darbą atlieka nepriklausomai nuo vairuotojo sugebėjimų, valios ar pasitikėjimo technika.
„Kai kuriose įmonėse privaloma atlikti periodinius vairavimo mokymus, nes automobiliai keičiasi, pažengia toliau ir greičiau nei vairuotojai spėja atnaujinti savo žinias apie tai, kaip veikia elektroninės sistemos“, – atskleidžia A. Pakėnas.
Pažangios technologijos – ir prieinamuose modeliuose
Anot V. Miliaus, aktyviojo saugumo sistemos automobiliuose konstruojamos taip, kad iš esmės vairuotojui reikėtų... kuo mažiau vairuoti. Būtent ši logika nuolatos artina šiuolaikinį transportą prie visiško autonomiškumo lygio.
„Todėl itin svarbiais tampa jutikliai, kuriais remdamasis automobilis gali užtikrinti saugumo sistemų veikimą: perspėti vairuotoją arba padaryti tam tikrus veiksmus pats. Jais vadovaujasi radarai, adaptyvios greičio ir atstumo palaikymo sistemos, automobilio statymo pagalbininkai, automatiškai persijungiančios šviesos. Tokių sistemų pažangiuose automobiliuose yra išties daug ir jos gali būti susijusios tiek su pagalba vairuotojui, tiek su jo komforto užtikrinimu. Džiugina tai, kad tokios sistemos atsiranda ir labiau prieinamuose automobiliuose – kas anksčiau galėjo būti tik „Mercedes-Benz“, dabar jau gali būti ir, pavyzdžiui, „Citroën C3“ modelyje“, – sako V. Milius.
„Citroën“ naudojama „Highway Driver Assist“ greičio palaikymo sistema vadinama pirmuoju žingsniu į autonominį vairavimą. Ji leidžia automobiliui ne tik pasirinkti greitį, bet ir trajektoriją bei poziciją eismo juostoje, o adaptyvi greičio palaikymo kontrolė kartu su „Stop&Start“ funkcija gali automobilį visiškai sustabdyti, atsižvelgiant į priekyje važiuojančios mašinos veiksmus.
V. Miliaus teigimu, kasdieniuose automobiliuose jau galima aptikti ir egzotiškesnių sistemų – pavyzdžiui, naktinio matymo įrangą, kuri padeda tamsoje „išvysti“ į kelią išbėgančius gyvūnus.
„Ne mažiau svarbios automobilio sąlyčio su keliu reguliavimo sistemos. Dabar jos pažengusios išties toli ir pakabos nustatymų režimai tikrai gali smarkiai pakeisti automobilio charakterį ir elgesį“, – pastebi ekspertas.
A. Pakėnas neabejoja, kad įvairiausių vairuotojo pagalbinių sistemų masinis diegimas transporto priemonėse kelia ir bendrą eismo saugumą.
„Kaip pavyzdys, automatinių pavarų dėžių išpopuliarėjimas dideliuose miestuose tikrai padidino saugumą, nes atlaisvino šiek tiek vairuotojų dėmesio nuo vieno veiksmo ir leido jį skirti eismui“, – sako vairavimo mokytojas.
Kitas žingsnis – į vairuotojo galvą
Užtikrinę tai, kas nuo jų labiausiai priklauso – automobilio sistemų efektyvumą ir saugumą, gamintojai pastaraisiais metais žengia toliau ir vis aktyviau ima rūpintis ne tik fiziniu, bet ir psichologiniu vairuotojo komfortu. Norėdami užtikrinti gerą savijautą prie vairo, automobilių kūrėjai suka galvas svarstydami transporto priemonių naudotojų streso mažinimo priemones.
Tam pasitelkiamas platus sprendimų arsenalas: nuo specifinio salono erdvių išplanavimo, skrupulingos garso izoliacijos iki kiekvieno vairuotojo skoniui priderinamų salono kvapų bei apšvietimo parinkčių, padedančių mažinti psichologinį krūvį ir nusiraminti.
Specialistai sutaria, kad dėl to net kyla pagundų per daug atsipalaiduoti prie vairo. „Svarbu, kad atsilaisvinusio dėmesio vairuotojai neperkeltų telefono naršymui, bet iš tikrųjų daugiau stebėtų eismą ir pernelyg neatsipalaiduotų“, – perspėja A. Pakėnas.