Automobilio išorės tobulinimas
Tikriausiai dažniausiai modifikuojama automobilio vieta – išorė. Čia galima atlikti gausybę pakeitimų, kurie, bent jau žvelgiant automobilio savininko akimis, pagerins išvaizdą ir suteiks daugiau išskirtinumo. Tačiau perlenkus lazdą, iš techninių apžiūrų stoties gali tekti grįžti nuleidus galvą ir su prislopintu entuziazmu.
„Automobilio išorės pakeitimai vertinami pagal atsirandančias naujas grėsmes sužaloti kitus eismo dalyvius, pėsčiuosius ar dviratininkus. Dėl šios priežasties yra ribojamas papildomų elementų išsikišimas už automobilio gabaritinių matmenų.
Pavyzdžiui, jei priekyje montuojami papildomi aerodinaminiai elementai ar žibintai, jie gali išsikišti iki 25 cm. Jei papildomos detalės montuojamos ir priekyje, ir gale, bendras transporto priemonės ilgis dėl to negali padidėti daugiau kaip 75 cm.
Jei įrengiami ratų arkų ar slenksčių praplatinimai, bendrai transporto priemonės plotis negali padidėti daugiau kaip 10 cm“, – konkrečius skaičius įvardija techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius.
Ant automobilio montuojami oro aptakai, vadinami „spoileriais“, taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Kaip teigia R. Vėlavičius, pirmiausia atsižvelgiama į tai, ar sumontuotas elementas nepadidins „užkabinimo“ rizikos.
Kaip nekeliantys rizikos įvardijami „dėžės“ formos oro aptakai. Pavyzdžiui, tokie kurie gamykloje buvo montuojami ant „Subaru Impreza STi“ ar „Mitsubishi Lancer EVO“ automobilių. Bet „praslysti“ nepavyks, jei oro aptakas bus pritvirtintas ant viduryje sumontuotų atramų.
„Į šiuos dalykus kai kuriose Europos šalyse žiūrima labai griežtai. Yra buvę atvejų, kai policijos pareigūnai, pamatę lenktynių trasose naudojamus aerodinaminius elementus ant šeimyninių automobilių, juos sustabdė, pareikalavo nedelsiant numontuoti ir dar skyrė solidžią baudą“, – pasakoja R. Vėlavičius.
Prie išorės elementų galima priskirti ir žibintus. Kiek anksčiau vairuotojai mėgo kaitrines lemputes keisti į ksenonines (dujų išlydžio). Dabar pastebima tendencija kaitrines keisti į LED (šviesos diodų). Tačiau problema išlieka ta pati – dėl tam tarpusavyje nesuderintų optinių elementų dažniausiai akinami kiti eismo dalyviai. Galiausiai, tokie pakeitimai gresia ir techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimu kelyje.
Automobilio stabdžių sistemos tobulinimas
Kai kurie vairuotojai, tobulindami savo automobilius, nori ne tik juos pagražinti, bet ir pagerinti tam tikras jų technines charakteristikas. Pavyzdžiui, keičiama stabdžių sistema sumontuojant didesnius stabdžių diskus. Bet ir šiuo atveju per daug įsijausti nereikėtų.
„Taisyklės ir norminiai dokumentai stabdžių sistemai yra labai griežti, todėl jokie gamintojų numatytų detalių pakeitimai, pavyzdžiui, didesnio diametro stabdžių diskų įrengimas ar jų gręžiojimas yra neleistini“, – akcentuoja R. Vėlavičius.
Važiuoklės modifikavimas
Kai kurie modifikuotų automobilių savininkai skundžiasi, kad sėkmingai atlikti techninę apžiūrą jiems sutrukdė modifikuota važiuoklė. Pavyzdžiui, vietoj standartinių sumontuojami reguliuojami amortizatoriai. Tačiau šiuo atveju koją galėjo pakišti ne patys amortizatoriai, o tai, kaip jie sumontuoti.
„Vienas svarbesnių dalykų, kalbant apie važiuoklės modifikavimą – pakabos elementų tvirtinimo taškai. Jei montuojant analogiškos konstrukcijos, tačiau kitokių techninių parametrų detales, pavyzdžiui, standesnes spyruokles ar reguliuojamus amortizatorius, nesikeičia jų tvirtinimo vietos, problemų TA centruose neturėtų kilti“, – teigia R. Vėlavičius.
Tačiau, kaip priduria R. Vėlavičius, jei atliekant tobulinimus perdirbama pakabos konstrukcija, – reikia atlikti techninę ekspertizę ir gauti specialistų patvirtinimą, kad nebuvo jokių intervencijų į draudžiamas konstrukcijos zonas ar kad nauji detalių tvirtinimo taškai parinkti tinkamai ir neprieštarauja gamintojo koncepcijai.
Atliekant važiuoklės modifikavimo darbus, būtina atkreipti dėmesį į tai, ar jie nepadarė įtakos kitiems automobilio elementams ir sistemoms.
„Tarkim pakeitus metalines pakabos spyruokles oro pagalvėmis, reikėtų keisti ir stabdymo jėgų reguliatorių. Todėl prieš atliekant konkretų sudėtingesnį perdirbimą vertėtų pasikonsultuoti su transporto priemonių ekspertais ir išsiaiškinti, ar tokiam perdirbimui nėra reikalingas projektas ir derinimas su Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA)“, – akcentuoja R. Vėlavičius.
Išmetimo sistemos modifikavimas
Kalbant apie išmetimo sistemą, jos modifikavimą reikėtų išskirti į dvi dalis: tikrasis modifikavimas, siekiant pagerinti automobilio technines charakteristikas, ir „juodosios“ modifikacijos, kai pašalinami su tarša susiję elementai.
Pavyzdžiui, jeigu bus pašalinti katalizatoriai, suodžių filtrai (DPF), azoto oksidų neutralizatoriai (CSR) ir kitos sistemos, kurios neutralizuoja kenksmingus degimo produktus, tai bus vertinama kaip dideli trūkumai ir toks automobilis techninės apžiūros tikrai neatliks, o šeimininkas turės pašalinti aptiktus trūkumus.
„Kita išmetimo sistemos dalis – garso slopintuvai. Šioje vietoje į pakeitimus, pavyzdžiui remontą, žiūrima liberaliau su sąlyga, kad po modifikavimo automobilis netaps triukšmingesnis. Originalų išmetimo sistemos slopintuvą keičiant kitu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar jis yra sertifikuotas.
Triukšmingi, variklio galią „taupantys“ arba specialų garsą skleidžiantys duslintuvai dažniausiai leidžiami sporte arba specialiuose renginiuose, tačiau ant tokių detalių būna įspausti perspėjimai dėl draudimo važinėti bendro naudojimo keliais“, – paaiškina R. Vėlavičius.
Variklio keitimas ir modifikavimas
Vienas dažniausių automobilių modifikavimo tikslų – galios padidėjimas. Tai galima pasiekti atliekant įvairius mechaninius pakeitimus, perprogramuojant variklio valdymo kompiuterį arba sumontuojant naują variklį.
„Visais atvejais, kai vienas jėgos agregatas keičiamas kitu, po pakeitimo reikia atlikti techninę ekspertizę ekspertizių įmonėje ir VĮ „Regitra“ įregistruoti pasikeitusius variklio duomenis. Tačiau, jei naujasis variklis nuo originalaus savo darbiniu tūriu skirsis ne daugiau kaip 20 proc., o galia – ne daugiau kaip 30 proc., prieš perdirbimą pakaktų pasikonsultuoti su transporto priemonių ekspertais.
Jei po perdirbimo pasikeitimai būtų didesni, tokio pakeitimo technines sąlygas jau reikėtų suderinti su LTSA specialistais“, – sako R. Vėlavičius.
Prieš atliekant techninius variklio pakeitimus, reikia įsitikinti, kad tai nepakenks kitoms sistemoms, pavyzdžiui, toms, kurios atsakingos už teršalų neutralizavimą. Žinoma, yra ir daugiau niuansų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, norint neprisidaryti nemalonumų.
„Variklio ar jo sistemų modifikavimas, dėl kurio gali padidėti tarša, automobilio triukšmingumas ar išderinta deginių neutralizavimo sistema yra neleidžiama, todėl techninės apžiūros kontrolierius, nustatęs, kad automobilyje originalus oro filtras yra pakeistas sportiniu, kad yra modifikuota oro įsiurbimo ar deginių išmetimo sistema, tai vertins kaip neleistiną perdirbimą“, – LRT.lt pabrėžia R. Vėlavičius.
Jis priduria, kad netoleruotinai žiūrima ir į variklio parametrų koregavimą keičiant variklio valdymo bloko programą, tačiau tokius patobulinimus nustatyti sunkiau.