Anot automobilių pardavimą prižiūrinčių institucijų atstovų, tokių atvejų Lietuvoje šiandien pasitaiko labai dažnai, tad pirkėjams reikia ne tik labai gerai išnagrinėti sutartį, bet ir prieš perkant automobilio būklę patikrinti servise.
Rado gerą „kąsnelį“
„Jau keletą metų važinėju „Opel“ markės automobiliu. Tačiau senokai buvo bėdų su kuro siurbliu, mašiną teko ne kartą taisyti“, – pradėjo savo pasakojimą vidutinio amžiaus moteris. Ją specialistai įspėjo, kad pakeisti minėtą detalę kainuotų kone tiek pat, kiek vertas ir senasis „opeliukas“, tad investuoti į jį pašnekovė nesiryžo.
Galiausiai, kai du kartus vidury gatvės skydelyje užsidegus variklio lemputei automobilis sustojo, klaipėdietė nusprendė nusipirkti kitą transporto priemonę.
Artimieji, gyvenantys Aukštaitijoje, sumojo jai padėti ir, pavaikščioję po keletą automobilių turgaviečių, Utenoje rado puikų variantą.
Pilkas 2010-ųjų laidos „Kia“ markės automobilis iškart patraukė pirkėjų dėmesį – ir ne tik savo nepriekaištinga išvaizda, bet ir palyginti nedidele rida (90 tūkst. kilometrų) bei prieinama kaina, siekusia pusšešto tūkstančio eurų. Dokumentuose rašoma, kad automobilis techniškai tvarkingas.
Siurprizas
„Pardavėjas mums leido išbandyti mašiną. Vos išvažiavus iš aikštelės, skydelyje užsidegė variklio lemputė, tačiau pardavėjas suskubo pasikviesti elektriką ir mus ramino, kad tai tikrai ne variklio gedimas. Elektrikas kompiuteriu išjungė lemputę ir problema daugiau nepasikartojo“, – toliau dėstė pašnekovė.
Pasirašę sutartį, pirkėjai ir pardavėjas nuvyko į VĮ „Regitra“ pasirašyti pirkimo-pardavimo akto, nusipirko valstybinius numerius, susitvarkė draudimą ir kitus dokumentus. Po to pašnekovė pardavėjui grynaisiais įdavė pluoštą pinigų ir dar „Regitros“ teritorijoje automobilio variklis... nebepasileido.
„Susisiekėme su pardavėju, o šis geranoriškai sutiko sutvarkyti problemą. Tačiau po kurio laiko problema vėl pasikartojo, tačiau jau važiuojant iš Vilniaus į Klaipėdą. Užsidegus variklio lemputei, išlipau pasižiūrėti, kas darosi. Pasirodo, visi tepalai buvo išbėgę lauk“, – prisiminė klaipėdietė.
Pirko iš vokiečio?
Susisiekusi su automobilio pardavėju moteris reikalavo, kad šis grąžintų pinigus už nekokybišką pirkinį. Automobilį pardavęs vyriškis gynėsi, neva taip nutiko pirmąsyk, o mašina esanti puikios būklės.
„Pardavėjas pasiūlė vėlgi suremontuoti automobilį ir grąžinti man. Tačiau, pasitarusi su giminaičiais, pamąsčiau, jog geriausia būtų jį nuvežti į „Kia“ servisą ir išsiaiškinti, kokia iš tiesų yra mašinos būklė.
Vyriškis su tuo nesutiko – pasakė, jog, pasirinkus šį kelią, susitiksime teisme, ir dar pridūrė, kad ten aš nieko neįrodysiu, nes automobilį pirkau iš vokiečio! Pradėjau knistis po dokumentus, atradau sutartį ir nustėrau – iš tiesų pasirašiau sutartį, kurioje vokiškai rašoma, kad automobilį pirkau iš kažkokio užsieniečio. Kaipgi teisme teks įrodyti teisybę?“ – dėstė ji.
Laimei, netrukus perskambino pardavėjas ir pareiškė, neva pasitaręs su teisininku, nusprendęs negaišti laiko ir grąžinti pinigus. Jis atvyko į Klaipėdą ir pasiėmė nelemtąją mašiną.
Moteris iki šiol nesupranta, kodėl pardavėjas taip greitai persigalvojo. Tačiau norėjo pirkėjus įspėti, jog šie atkreiptų dėmesį, ant kokios sutarties pasirašo.
„Žinoma, aš pati kalta, kad neatkreipiau dėmesio į vokišką sutartį, tačiau įdomiau, kodėl į tai visai nekreipė dėmesio „Regitra“? Juk pardavėjas iš tiesų buvo lietuvis“, – samprotavo moteris.
Dažnai vengia mokesčių
Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė sako, jog prekyba automobiliais yra viena iš veiklų, kuri pasižymi aukščiausia pajamų neapskaitymo rizika, todėl yra nuolat inspekcijos akiratyje. Aukšta mokestinė rizika būdinga tiek pargabentų iš užsienio (JAV, Prancūzijos, Italijos, Danijos ir kitų ES šalių) automobilių prekyba užsiimančioms įmonėms, tiek tuo besiverčiantiems gyventojams.
„Minėtu atveju darytina prielaida, kad tikrasis šio automobilio pardavėjas ir pajamų gavėjas yra Lietuvos pilietis, o ne užsienio, kaip nurodyta galimai suklastotoje pirkimo-pardavimo sutartyje. VMI gana dažnai susiduria su tokiomis ar panašiomis situacijomis, kai nesąžiningi „šešėliniai“ perpardavinėtojai, Lietuvoje parduodami iš užsienio pargabentą automobilį ir vengdami mokesčių, pirkėjus verčia pasirašyti suklastotus įsigijimo dokumentus“, – tikino VMI atstovė.
Jei automobilis atkeliauja iš Vokietijos, klastojimui naudojami vadinamieji „kaufvertragai“, „kaufersai“ – pirkimo-pardavimo sutartys. Taip pat, priklausomai iš kurios ES šalies yra automobilis, naudojami ir prancūziškų bei kitų šalių sutarčių šablonai.
„Jei automobilis perkamas iš Lietuvos piliečio, pardavimo dokumentą pardavėjas turi išrašyti savo vardu arba, jei automobilį parduoda Lietuvos įmonė, dokumentą turi išrašyti čia ir registruota įmonė. Todėl pasirašant sutartį patartina nedaryti skubotų sprendimų, paprašyti pardavėjo pateikti asmens dokumentą, įsitikinti, jog sutartyje įrašytas pardavėjas yra būtent tas asmuo, iš kurio perkamas automobilis, ir kad įrašyta kaina atitinka tą, kuri bus mokama“, – pataria G. Rimkienė.
Meškos paslauga
Sąmoningai ar nesąmoningai talkindami pardavėjui, siekiančiam išvengti mokesčių, gyventojai, anot G. Rimkienės, daro meškos paslaugą sau – prireikus jis negalės pareikšti pretenzijų, reikalauti grąžinti visus pinigus iš pardavėjo, jei parduotas nekokybiškas automobilis, rizikuoja prarasti draudimo pinigus. Pavyzdžiui, jei įvyktų vagystė, tikėtina, kad žala būtų atlyginta tik atsižvelgus į tą sumą, kuri nurodyta pirkimo dokumente.
Be to, yra rizika įsigyti vogtą automobilį. Todėl patartina visais atvejais išsiaiškinti automobilį parduodančio asmens tapatybę, išsaugoti pardavėjo skelbimus, užfiksuoti parduodamo automobilio kainą (pavyzdžiui, jei jis parduodamas turgavietėje, nufotografuoti).
VMI primena, kad susidūrę su galimais mokesčių slėpimo atvejais, gyventojai apie juos gali pranešti Mokesčių inspekcijos pasitikėjimo telefonu 1882, mobiliąja aplikacija išmaniesiems telefonams „Pranešk“ ar atvykę į inspekciją. Apie galimai neteisėtus sandorius gyventojai turėtų informuoti teisėsaugos institucijas.
Svarbu patikrinti servise
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) informuoja, kad, pagal Civilinį kodeksą, vartotojas, įsigijęs netinkamos kokybės prekę, turi teisę reikšti pretenzijas dėl jo kokybės per dvejus metus nuo prekės įsigijimo dienos arba per ilgesnį terminą, jeigu pardavėjas prekei suteikė ilgesnę nei dveji metai kokybės garantiją.
Dėl naudoto automobilio kokybės vartotojas turi teisę reikšti pretenzijas per tokį pat laikotarpį, tačiau tik dėl tokių trūkumų, kurie nebuvo aptarti sutarties sudarymo metu ar kuriuos pardavėjas nuo vartotojo nuslėpė.
Taip pat svarbu pažymėti, kad pirkėjas prieš įsigydamas prekę turi teisę ją patikrinti. Šiuo atveju yra ypač svarbu prieš perkant naudotą automobilį jį patikrinti servise tam, kad būtų nustatyta būklė, esamos problemos ir trūkumai.
Pirkėjas, kuriam buvo parduotas nekokybiškas daiktas, turi teisę reikalauti pašalinti daikto trūkumus, pakeisti daiktą, sumažinti kainą, vienašališkai nutraukti sutartį ar sugrąžinti sumokėtą kainą.
Šiuo atveju vartotojas, manantis, kad pardavėjas pažeidė jo teises, per tris mėnesius pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ir nurodyti savo reikalavimus.
„Pardavėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutinka su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais.
O vartotojas, nesutikdamas su pardavėjo atsakymu, turi teisę raštu kreiptis į mūsų tarnybą dėl ginčo nagrinėjimo ne teismine tvarka“, – patarė VVTAT Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėja Giedrė Nenartavičiūtė.
Tiesa, reikia pažymėti, kad VVTAT nagrinėja ginčus, kilusius tarp vartotojo ir verslo subjekto. O sutartys, sudaromos tarp dviejų fizinių asmenų, vartojimo sutartimis nelaikomos ir atitinkamam ginčui teisės aktai, reglamentuojantys vartotojų teisių apsaugą, netaikytini.
Todėl tuo atveju, jeigu automobilis buvo pirktas iš fizinio asmens, dėl pažeistų teisių gynimo vartotojas turėtų kreiptis į teismą, o jei kyla įtarimų dėl sukčiavimo – į policiją.
Aurelija JUODYTĖ, VĮ „Regitra“ Komunikacijos skyriaus vadovė
Kad žmonės nepapultų į tokias nesmagias situacijas, atkreipiame dėmesį, jog perkant naudotą automobilį Lietuvoje nereikia sutikti su pardavėjo dažnai pasiūlyta nuolaida mainais už pirkimo-pardavimo sutartyje įrašomą tariamą pardavėją – užsienio šalies pilietį. Atkreipiame dėmesį, kad taip sudaromos sąlygos tikrajam pardavėjui išlikti šešėlyje, nemokėti valstybei mokesčių ir išvengti teisinių pasekmių, kai sąžiningam pirkėjui atsiranda teisė į patirtos žalos atlyginimą.
„Regitra“ siūlo transporto priemonių įsigijimo sandoriams naudoti jos paruoštą pirkimo-pardavimo sutarties šabloną, kurį galima rasti mūsų įmonės interneto svetainėje.
Per 2016 metus Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra gavusi apie 25 vartotojų prašymus dėl automobilių nuomos paslaugų bei automobilių pirkimo-pardavimo sutarčių. Dažniausiai skundžiamasi dėl naudoto automobilio pirkimo metu nuslėptų trūkumų, netvarkingų dokumentų, netikslios ar neteisingos informacijos apie kitas automobilio savybes. Pažymėtina, kad neretai pirkėjams kyla sunkumų norint susisiekti su pardavėju, kadangi pirkimo-pardavimo sutartyje ne visada nurodomi pastarojo kontaktiniai duomenys. Todėl rekomenduojama atkreipti dėmesį, ar tokia informacija yra nurodyta sutartyje.