Tarp populiariausių – jau ir vidutiniai SUV
Automobilių rinka per du dešimtmečius pasikeitė beveik kardinaliai. Tai galima pastebėti palyginus Europos naujų automobilių pardavimo rezultatus. Štai lygiai prieš 20 metų Senajame žemyne karaliavo hečbekai: 2004-aisiais paklausiausias naujas automobilis buvo „Volkswagen Golf“, po jo – „Peugeot 206“ ir „Peugeot 307“. Už jų rikiavosi „Renault Megane“, „Renault Clio“, „Ford Focus“ ir „Opel Astra“.
Visureigiai tuo metu nebuvo madingi, šeimos tik ėmė atrasti kompaktiškus vienatūrius, tad antrajame dešimtuke puikavosi „Opel Meriva“ bei „Volkswagen Touran“. Į dabar mėgstamus korėjietiškus automobilius žmonės žiūrėjo dar kreivai: 40-oje vietoje įsitaisęs „Hyundai Getz“ buvo populiariausias korėjietiškas automobilis Europoje 2004-aisiais.
Kaip rinka atrodo dabar? „JATO Dynamics“ automobilių verslo apžvalgininkų duomenimis, 2022-aisiais perkamiausių automobilių Europoje 10-uke buvo 3, o pernai – net 5 krosoveriai. Žinoma, Senajame žemyne ir toliau dominuoja maži automobiliai – „Renault Clio“, „Dacia Sandero“, „Peugeot 208“ ir kiti, jie perkamiausi tankiai apgyvendintuose Europos didmiesčiuose.
Bet galima matyti, kaip juos keičia maži krosoveriai: „Volkswagen T-Cross“, „Toyota Yaris Cross“, „Dacia Duster“, „Peugeot 2008“. Dar viena įdomybė: 2022-aisiais į populiariausiųjų dešimtuką pateko ir vidutinio dydžio SUV „Hyundai Tucson“, ne pirmus metus Europoje pirmaujantis tarp C segmento SUV. Už jo – „Kia Sportage“, „Nissan Qashqai“, „Volkswagen Tiguan“, „Peugeot 3008“.
Visureigio norisi, bet visureigiškumo nebereikia
Pastarieji pokyčiai automobilių rinkoje žurnalisto Vitoldo Miliaus nestebina. Anot jo, laikui bėgant vairuotojai tiesiog suvokė, kad kelyje tam tikros visureigių savybės itin praverčia, tam net nebūtina nusukti nuo asfalto, o tai padiktavo kryptį ir patiems gamintojams.
„Anksčiau visureigiai buvo kaip visureigiai: pasižymėjo geromis savybėmis bekelėje, tačiau nebuvo patogūs važinėti kasdien. Bet žmonės kažkaip suprato, kad aukščiau sėdėti yra smagiau, dydis suteikė saugumo jausmą, be to, visureigiai žavėjo rimtesniu įvaizdžiu, tad pamažu juos pradėjo pirkti nė nevažinėjantys į bekelę. Gamintojai tai suprato, todėl automobiliai evoliucionavo: išliko įvaizdis, tvirtas dizainas, aukšta sėdėsena, geresnis matomumas, tačiau jie pradėjo važiuoti lengvai ir patogiai, kaip lengvieji automobiliai. Ne visuomet reikia tos visų varančiųjų ratų pavaros“, – aiškina V. Milius.
Iš tiesų pirmieji prabangūs BMW X5, „Porsche Cayenne“, „Mercedes-Benz ML“ SUV sulaukė specialistų, kurie nesuprato, kam jie reikalingi, kritikos, tačiau greitai pirkėjai parodė, kad jiems tokia didesnio pravažumo, bet labiau asfaltui pritaikyto automobilio filosofija patinka. Pirmieji SUV turėjo bekelei tinkamų savybių, kaip antai lėtinančių pavarų ar blokuojamų diferencialų, bet šios sistemos ilgainiui išnyko ir SUV ant asfalto tapo visiems savaime suprantamu reiškiniu.
Paskui „premium“ segmentą nusekė ir vidutinė klasė: jos krosoveriai ir SUV galutinai pribaigė vienatūrius, baigia nukonkuruoti sedanus bei universalus. Kaip tokie automobiliai evoliucionavo, galima pažiūrėti į „Hyundai Tucson“, paklausiausio C segmento SUV modelio istoriją, kuri šiemet kaip tik skaičiuoja 20-us metus.
2004-aisiais dar nepopuliarūs korėjiečiai eksperimentavo. Pirmasis jų krosoveris „Tucson“ buvo panašus į sumažintą rimtą visureigį: turėjo visų varančiųjų ratų pavarą, ganėtinai erdvų kėbulą ir išsiskyrė neblogomis savybėmis bekelėje. Už nedidelę kainą pardavinėjamas paprastas ir patvarus bazinis SUV sulaukė klientų dėmesio. Tik korėjiečiai pastebėjo, kad šį modelį perkantys klientai kreipia dėmesį ne į pravažumą, o į praktiškumą. Taigi antroji karta, Europos rinkoje pavadinta ix35 vardu, pasižymėjo geresnėmis valdymo savybėmis ir ekonomiškumu.
2015-aisiais pasirodžiusi trečioji karta buvo modernaus dizaino, dailių proporcijų, erdvi ir džiugino pažangiomis technologijomis. Populiariausia versija buvo su priekinių varančiųjų ratų pavara. 2020-aisiais pasirodžiusi ketvirtoji karta nustebino publiką progresyviu dizainu, hibridinėmis jėgainėmis, dar erdvesniu kėbulu ir gausybe technologijų. Ji tapo tikru hitu.
Visos reikalingos savybės vienoje vietoje
Pirkėjai jau seniai suprato, kad erdvus SUV salonas ir didelė bagažinė gali atstoti vienatūrius ir universalus, dėl modernių technologijų pakaboje šio tipo automobiliai važiavimo savybėmis pastebimai nebenusileidžia žemiems modeliams, o aukštesnė prošvaisa leidžia ramiau nuvažiuoti iki sodybos žvyrkeliu ar užlipti ant borto miesto džiunglėse. Nors tokie SUV kaip „Hyundai Tucson“ gali būti komplektuojami ir su visų varančiųjų ratų pavara, daugumai pirkėjų ji nebūtina.
„Dabar pirmu smuiku griežia technologijos. Patys automobiliai važiuoja gerai, labiausiai skiriasi technologijos. Kartais jos gal nėra būtinos, bet, pagyvenus su viena ar kita sistema, nebesinori grįžti atgal, taigi žmonės žiūri, kad automobilis turėtų technologijų, kad būtų raiškūs ekranai, kaip gyvenime esame įpratę, ir kad viskas sklandžiai veiktų“, – aiškina V. Milius.
Tikėtina, jog būtent technologijos tapo vienu iš bendrovės „Hyundai“ sėkmės veiksnių, leidusių aplenkti kitus žinomus bene konkurencingiausios rinkos gamintojus. Šiuo atveju korėjiečiai dosnūs, kalbant apie standartinę automobilių įrangą, ir inovatyvūs diegdami naujoves: pavyzdžiui, „Tucson“ modelyje pristatytos aklosios zonos kameros.
Taigi nors entuziastams vienodo kėbulo automobiliai gatvėse gali atrodyti nuobodžiai, plačiosioms masėms šiuolaikiniai, technologiškai pažangūs krosoveriai ir SUV suteikia kone visas savybes, kurių jiems gali prireikti gyvenime. Be to, ir pačios mados kinta. Atsiranda ir įmantresnio dizaino kupė kėbulų, buvo net ir kabrioletų. Skirtumas tik tas, kad dabar automobiliai tampa aukštesni.
