Latvijos policija šiais metais lietuviško kapitalo bendrovės antrinėje įmonėje Rygoje sulaikė ir konfiskavo maždaug 6000 padirbtų guolių.
Su klastotėmis tenka susidurti ir mūsų šalies pramonės įmonėms. Pasak Lietuvos techninės priežiūros inžinierių asociacijos prezidento Pauliaus Daugalio, kartą atsarginių prekių parduotuvėje įsigytas automobilio guolis buvo nusiųstas etiketėje nurodytam gamintojui, kuris patikino, kad tai – klastotė.
Servisų tinklo „Kemi” generalinis direktorius Žygimantas Tubutis tvirtina, kad apie abejotiną detalės kokybę galima spręsti iš kainos – esą jeigu lengvojo automobilio rato guolis be stebulės kainuoja vidutiniškai apie 150 litų, pirkdamas tokią prekę už 70 litų jau smarkiai rizikuoji.
Daugiausia klastočių į Europos valstybes patenka iš Kinijos, Singapūro ir kitų Azijos šalių, tačiau įrenginių detalių nelegalios gamyklos pastaraisiais metais atskleistos ir Europoje – viena tokia uždaryta prie Turino Italijoje, o kita – prie Stambulo Turkijoje.