Nors skirtingų metalų rūdijimo greitis bei jautrumas aplinkos veiksniams skiriasi, dauguma prieš maždaug porą dešimtmečių pagamintų automobilių buvo linkę lengvai pasiduoti šiam vairuotojų siaubui. Su nemalonaus įvaizdžio pasekmėmis kai kuriems gamintojams tenka susidurti iki šiol, nors daug kas iš esmės pasikeitė ir prieš dešimtmečius su rūdimis kovoję prekių ženklai dabar šių problemų išvengia pritaikę modernias technologijas.
Ilgaamžiškumui – daug kintamųjų
„Girdėjau štai tokią versiją apie rūdis: vienu metu, maždaug prieš 15–20 metų, rūpesčių turėjo daugelis gamintojų. Maždaug tada dėl ekologinių reikalavimų keitėsi dažų gamybos technologijos ir kai kurie gamintojai pakliuvo į savotiškus spąstus. Dažų kūrimo technologiniame procese galimai buvo padaryta kažkokių klaidų, tad nemalonumų turėjo daugybė gamintojų, kaip antai „Mazda“, „Opel“, ar net ir vadinamojo „premium“ segmento atstovai, pavyzdžiui „Mercedes-Benz“, – apie automobilių rūdijimo priežastis pasakoja ilgametis „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys Dainius Leonavičius.
Automobilių apžvalgininkas taip pat primena, kad viena iš gausaus rūdijimo priežasčių galimai buvo ta, kad prieš porą dešimtmečių ir dar anksčiau kai kurie gamintojai mažai dėmesio skyrė Šiaurės rinkoms gaminamiems automobiliams, nes pagrindiniai jų pardavimo srautai buvo labiau nukreipti į pietus, kur gerokai švelnesnės klimato sąlygos.
„Tai, kas tinka Europos pietuose, nebūtinai pasiteisina Skandinavijoje ar permainingais orais pasižyminčiose Baltijos šalyse. Galimai tai irgi turėjo įtakos, kai pas mus atvykdavo Pietų rinkoms skirti automobiliai“, – pasakojo D. Leonavičius.
Orų sąlygos yra itin svarbus veiksnys kalbant apie rūdis. Štai populiaraus „YouTube“ kanalo „How Stuff Works“ kūrėjai, kalbėdami apie tai, kokie elementai reikalingi metalo korozijai, pasakoja, jog rūdims susidaryti reikia tik anodo, katodo ir elektrolito. Metalas automobilyje gali veikti kaip anodas ir katodas, o vanduo yra elektrolitas, tad lietingi orai, o ypač besikeičianti oro temperatūra esant drėgnam orui, yra puiki terpė rūdims.
Tiesa, elektrolitui reikalinga ir druska, tačiau didžioji dalis vandens savo sudėtyje jos turi, o šis faktas paaiškina ir tai, kodėl žiemą ant kelio barstoma druska yra tokia kenksminga automobiliui, arba tai, kodėl gyvenant arčiau jūros korozija automobilius pasiglemžia greičiau.
Skiria daugiau dėmesio
Svarbu žinoti, jog skirtingų metalų oksidacija vyksta skirtingai – štai pavyzdžiui aliuminis rūdija daug greičiau nei plienas, bet oksidacijos metu jis pasidengia plonu apsauginiu sluoksniu, kuris neleidžia rūdims plisti toliau. Taigi – pats save saugo.
Būtent todėl klasika tapę amerikietiški „Airstream“ kemperiai, net ir pagaminti prieš kelis dešimtmečius, iki šių dienų atrodo lyg nauji – jų kėbului naudojamas aliuminis yra pasidengęs plona nematoma apsauga.
Tokiu pačiu principu saugomi ir automobiliai, tik šis apsauginis sluoksnis ant metalų mišinio, naudojamo kėbulo dalims, padengiamas papildomai. Pavyzdžiui, automobilių gamyboje naudojamas lakštinis plienas prieš dažymą panardinamas į antikorozinių medžiagų vonias.
Dauguma šiuolaikinių mašinų prieš galutinį dažymą padengiamos gruntu ir sandarikliu, kad būtų mažesnis kėbulo kontaktas su oru. Šiuolaikiniuose dažuose yra cheminių priedų, kurie sukuria nematomą skydą nuo drėgmės.
Kai kurie gamintojai užsimoja dar plačiau ir kuria dažus bei dažymo procesus, apsaugančius kėbulą nuo korozijos. Japonų gamintoja „Mazda“ dabartiniams modeliams naudoja specialiai sukurtą dažymo technologiją: dėl efektyvaus padengimo sunaudojamas mažesnis dažų kiekis, nors automobiliai dažomi net trimis dažų sluoksniais. Viso dažymo procesas reikalauja mažiau energijos sąnaudų ir yra palankesnis gamtai.
D. Leonavičius pastebi, jog dalis įmonių jau pasimokė iš kadaise gamyboje padarytų klaidų. Jos padarė žalą įvaizdžiui, tad dabar gamintojai nebeturi prabangos lipti ant to paties grėblio.
Kaip sekasi spręsti ankstesnius kliuvinius gerai iliustruoja vartotojų nuomonė. Pavyzdžiui, „Mazda CX-5“ miesto visureigis populiaraus Didžiosios Britanijos portalo „Autoexpress“ kasmetinėje apklausoje iš šio modelio savininkų jau trejus metus paeiliui sulaukia vienų aukščiausių balų už patikimumą.
Dalis atsakomybės tenka vairuotojui
Nors automobilių gamybai naudojamos apdirbimo technologijos nuolat žengia į priekį ir metalų lydiniai tampa vis atsparesni korozijai, tenka pripažinti, jog nėra nieko amžino. Automobiliui išriedėjus iš gamyklos, jo ilgaamžiškumas didžiąja dalimi priklauso nuo vairuotojo elgesio.
Tiesa, automobiliai yra skirti įprastai susisiekimo funkcijai atlikti, tad jų priežiūra neturėtų būti kasdienis rūpestis. Ekspertai sutartinai teigia, jog pagrindinis dalykas, ką vairuotojas gali padaryti rūpindamasis savo mašinos kėbulu, – palaikyti jį švarų. Tam pritaria ir D. Leonavičius.
„Labai svarbus dalykas – nuolatinis automobilio išorės švaros palaikymas, nes grynas ir švarus vanduo nėra toks pavojingas kaip drėgmė su prilipusiu purvu ar druskomis“, – pažymi žinovas.