Kadangi autonominiai automobiliai vis patenka į eismo įvykius, automobilių gamintojai nusprendė verčiau susikoncentruoti į pusiau autonomines valdymo sistemas, vildamiesi, kad klientams patiks ši patogi ir novatoriška funkcija, kai automobilis geba pats valdyti vairą bei akceleratoriaus ir stabdžių pedalus, skelbia theverge.com.
Automobilių pramonės atstovai tikina, kad šios sistemos yra saugios – kai kurie vykdomieji vadovai net sako, kad jos yra saugesnės už gyvus vairuotojus, tačiau garsi vartotojų saugumo organizacija tvirtina, jog šiems teiginiams pagrįsti trūksta įrodymų.
„Insurance Institute for Highway Safety“ – 65-erius metus gyvuojanti nepriklausoma grupė, bandanti ir vertinanti naujus automobilius, paviešino savo pirmuosius pusiau autonominių valdymo sistemų reitingus. Ekspertai iš viso išbandė 14 skirtingų sistemų: 11 buvo įvertintos kaip prastos, dvi – abejotinos kokybės ir tik viena išlaikė testus.
Prieš reitingų apžvelgimą būtina apibrėžti, kas yra „pusiau autonominė valdymo sistema“. Jas turinčios transporto priemonės negali apsieiti be žmogaus – vairuotojas vis tiek turi žiūrėti į kelią, stebėti sistemos darbą ir būti pasiruošęs perimti automobilio valdymą kilus nesklandumams.
Be to, tai nėra pažangiosios pagalbos vairuotojams sistemos (angl. „advanced driver assist systems“, ADAS), kurias „Insurance Institute for Highway Safety“ apibrėžia kaip saugos funkcijas, pavyzdžiui, avarinį stabdymą, vadinamųjų aklųjų zonų aptikimą ir palaikymo eismo juostoje kontrolę.
„Dalinė autonomija yra patogumo funkcija, – el. laiške nurodė „Insurance Institute for Highway Safety“ atstovas spaudai Joe Youngas. – Ir nors kai kurie žmonės pusiau autonomines valdymo sistemas yra linkę priskirti ADAS, mes ir toliau neketiname jų suplakti į vieną bei vertiname atskirai.“
Pusiau autonominių valdymo sistemų veikimas paremtas jutikliais ir vaizdo kameromis. Šios valdymo sistemos pasižymi tokiomis funkcijomis kaip adaptyvusis pastovaus greičio palaikymas, eismo juostos laikymasis ir automatinis persirikiavimas. Kai kurios pusiau autonominės valdymo sistemos netgi leidžia tam tikrais atvejais vairuotojams apskritai patraukti rankas nuo vairo.
Bėda ta, kad vairuotojai yra linkę pernelyg pasitikėti tokiomis sistemomis, net jeigu jomis naudojasi palyginti neilgai. Kai ateina laikas perimti transporto priemonės valdymą, jų reakcija būna lėtesnė, palyginti su saugiu reakcijos laiku.
„Šie rezultatai kelia nerimą, ypač turint omenyje, kaip sparčiai tokių automobilių daugėja mūsų keliuose“, – pareiškime sakė „Insurance Institute for Highway Safety“ prezidentas Davidas Harkey.
„Insurance Institute for Highway Safety“ išbandė 14 transporto priemonių pusiau autonomines valdymo sistemas, įskaitant ir populiariąsias, pavyzdžiui, „Full Self-Driving“ („Tesla“), „Super Cruise“ („General Motors“) ir „BlueCruise“ („Ford“). Ir tik viena pasirodė priimtina – „Lexus“ sukurta „Teammate“ su funkcija „Advanced Drive“. „Nissan“ sukurta „ProPilot Assist“ ir minėtoji „Super Cruise“ buvo įvertintos kaip abejotinos kokybės. Likusios, įskaitant „BlueCruise“ ir „Full Self-Driving“, pripažintos prastomis.
Priežasčių – galybė. Trumpai tariant, testų metų paaiškėjo, kad prastomis pripažintas pusiau autonomines valdymo sistemas lengva apgauti, jos blogai stebi vairuotojo dėmesingumą, pavyzdžiui, kai kurios iš jų veikdavo net vairuotojui neužsisegus saugos diržo.
„Insurance Institute for Highway Safety“ darbuotojai naudojo įvairius metodus bandytoms sistemoms pergudrauti, pavyzdžiui, apsirišdavo galvą marle, kad jutikliai ir kameros nematytų veido, arba prie vairo pritvirtindavo svarmenų, imituojančių uždėtas vairuotojo rankas.
Didžioji dalis bandymų vyko uždaroje trasoje. Kai kurios pusiau autonominių valdymo sistemų vertinimo kategorijos buvo svarbesnės už kitas skiriant taškus. „Insurance Institute for Highway Safety“ taip pat informavo, jog bandymų metu keleto transporto priemonių programinė įranga buvo atnaujinta, ir pusiau autonominių valdymo sistemų veikimas pagerėjo.
Anot „Insurance Institute for Highway Safety“, nė vienos bandytos transporto priemonės pusiau autonominė valdymo sistema nebuvo nepriekaištinga visose srityse, tačiau jos visos bent vienoje kategorijoje pasirodė gerai.
„Tai reiškia, kad trūkumus galima nesunkiai pašalinti, kartais užtenka tiesiog išleisti programinės įrangos naujinį“, – pastebėjo D. Harkey.