Ar tikrai reikia grąžinti ankstesnę sistemą? Diskusija laidoje „Dėmesio centre“ su buvusiu susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu, nacionalinio automobilių klubo vadovu Benediktu Vanagu ir kelių eismo priežiūros tarnybos vadovu, komisaru Gintaru Aliksandravičiumi.
– Pone Vanagai, Jūsų nuomone, ar reikia vėl griežtinti baudos skyrimo sistemą įvedant balus? Ar tai pasiteisintų?
– Komisare, baudos buvo didinamos – tai davė efektą. Dabar, suprantu, tikimasi tokio paties efekto, nes kai kuri statistika apie kelių eismo pažeidimus blogėja. Taip bandoma mažinti autoįvykių skaičių?
– Iš tiesų negalime sakyti, kad tai naujas, šiandien sugalvotas sprendimas. Europoje, kiek žinau, nuo 1974 m. ta sistema funkcionuoja. Bent jau Vokietijoje. Aš esu už baudos balų sistemą. Koks šiandien vairuotojo pažeidimų vertinimas, jeigu už tą pažeidimą nėra numatyta sankcijos, kaip vairuotojo pažymėjimo atėmimas ar pan. Šiandien vairuotojas supranta taip: nusižengiau, sumokėjau, užmiršau. Galima įžvelgti latentiškumą tuose veiksmuose. Kai, pavyzdžiui, vairuotojas be privalomojo draudimo važinėja nuolat, nusikalstamai bandydamas išvengti baudos.
– Ar Jūs pastebite, kad panaikinus baudos balus, būtų smarkiai padaugėję piktybinių vairuotojų, kurie nuosekliai moka baudas ir toliau važiuoja taip, kaip nori?
– Pone Masiuli, Jums esant ministru jau galiojo dabartinė tvarką. Turbūt pagundų grąžinti baudos balus taip pat buvo. Kodėl to nepadarėte?
– Valstybinė eismo saugumo komisija ne kartą kėlė šį klausimą, tačiau man atrodo, kad apskritai yra blogai, kai įstatymai keičiami kas kelis metus. Ekspertų nuomone, tiesiogiai baudų balų sistemos įvedimas geresnės padėties keliuose nesukuria. Iki 2008 m. galiojo baudos balai, vėliau jų neliko, tačiau saugaus eismo rodikliai iš esmės gerėja. Lietuva 2011 m. iš ES gavo apdovanojimą kaip didžiausią pažangą padariusi valstybė saugaus eismo srityje. Pirmiausiai tai lėmė labai sugriežtinti įstatymai ir baudos, ypač už pakartotinus pažeidimus. Automobilių konfiskavimas tikrai buvo atgrasanti priemonė. Kaip alternatyva baudos balų panaikinimui būtent ir buvo labai sugriežtintos finansinės baudos. Dabar baudas išlaikome tas pačias, o šalia jų dar norime grąžinti baudos balus.
– Komisare, ar tai logiška? Iš tiesų visuomenei buvo aiškinama, kad baudos balų neliko, bet didėja finansinės baudos. Dabar didelės baudos lieka, bet plius dar ir baudos balai.
– Baudos buvo prieš 6 metus padidintos, o gyvenimas eina priekį. Dauguma vairuotojų, matyt, jau priprato ir daugelis yra linkę smulkiai nusižengti ir papildyti valstybės biudžetą. Turime daug skaudžių pavyzdžių. Kai, pavyzdžiui, jaunas vairuotojas pražudė du eismo dalyvius, tada pasirodo, kad jis buvo policijos akiratyje. Jis tris kartus baustas už pažeidimus. Visais atvejais susimokėjo baudą, bet išliekamosios vertės jo elgesiui ir drausmei tai neturėjo. Aš manau, kad pažeidimo įvertinimas balais vis dėlto duos postūmį eismo dalyvių drausmei gerinti. Anksčiau būtent labiau bijodavo ne finansinės baudos, o pažeidimo įvertinimo balais.
– Pone Vanagai, žinoma, yra logikos, kad žmogus, galintis sau leisti mokėti baudas, niekuo nerizikuoja. Kaip manote?
– Yra keletas pavyzdžių. Pvz., Norvegijoje baudos dydis priklauso nuo gaunamų pajamų kiekio. Tokiu atveju, jeigu turi šiek tiek sunkesnį nusižengimą, bet kokiu atveju eini pinigų pasiskolinti į banką, nes skaičiuojama nuo metinių pajamų. Panašiai kaip narkomanui – visąlaik reikalinga vis didesnė dozė. Šiuo atveju reikalingas didesnis dirgiklis jau iš valstybės pusės, kad žmogus atkreiptų dėmesį ir nedarytų tam tikrų dalykų.
– Kokia Jūsų nuomonė, komisare?
– Iš tiesų 2006–2007 m., kai atsirado siūlymas panaikinti balų sistemą, vienas iš argumentų buvo, kad yra griozdiška apskaita. Matėme landą korupcijai šioje sistemoje. Nuo 2010 m. pradėjo veikti pažeidimų registras ir bet kokia papildoma ar privaloma informacija yra diegiama automatiniu būdu. Policija nesitaiksto su tokiomis blogybėmis, policija kovoja su korupcija ir valosi iš vidaus.
– Dabar, tarkim, automatinis greičio matuoklis užfiksuoja viršytą greitį ir, pagal galiojančią tvarką, jeigu nėra galimybės nustatyti pažeidėjo, vairuotojai dažnai išsisuka. Žinome ir Seimo nario P. Gražulio atvejį – taip išsisuko kone 30 kartų. Kas tada, komisare?
– Taip nėra. Jeigu pažeidimas užfiksuotas automatiniu greičio matuokliu, pirmiausiai pranešimas siunčiamas transporto priemonės savininkui. Jeigu savininkas sumoka baudą, tuo tyrimas yra baigiamas.
– Taip, bet kur keliautų baudos balai tokiu atveju?
– Ši problema dar nėra išspręsta. Juridinis asmuo ar automobilio savininkas, tuo metu nevairavęs savo mašinos, negalėtų gauti baudos balų. Jie skirti tik pažeidimą padariusiam vairuotojui. Reikėtų keisti arba administracinių teisės pažeidimų kodeksą, arba numatyti tam tikras išlygas.
E. Masiulis: aš siūlau daug paprastesnį sprendimą – baudos balus ar apskritai vairuotojo pažymėjimo atėmimą taikyti tyčiniams taisyklių pažeidėjams. Jeigu, pavyzdžiui, per metus tą patį prasižengimą padarai 2–3 kartus, tuomet gali netekti teisių. Dabar juk yra visa informacija policijos sistemoje, policija žino visus daugkartinius pažeidėjus. Tokiu būdu nenukentėtų tie, kurie drausmingai vairuoja, tačiau kartais net nesąmoningai prasižengia.