Tačiau laikai keičiasi, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šiandieniniai benzininius variklius turintys automobiliai vis dar kainuoja ženkliai mažiau nei tie, kurie varomi dyzelinu, tačiau ekonomija atsilieka labai nedaug. O jeigu įskaičiuojami visi priežiūros kaštai, naujo pirkinio svarstyklėse neretai nugali benzininiai agregatai.
Tą geriausiai įrodo statistika – benzininius variklius turinčių automobilių pardavimai auga jau ne pirmus metus, o varomų dyzelinu – mažėja. Vien Lietuvoje 47,4 proc. 2016-aisiais nupirktų naujų automobilių turėjo benzininius variklius, o 48 proc. – dyzelinius. Spėjama, kad 2017-ųjų statistika bus palankesnė benzininių naudai ir jie po ilgos pertraukos taps populiariausi.
Priežastis – ekonomija
Pagrindinė sąlyga, dėl kurios lietuviai prioritetą dažnai vis dar teikia dyzelinui (nepaisant benzino populiarumo augimo, šalies parke vis dar dominuoja dyzeliniai automobiliai) – jo kaina ir ekonomija. Litro dyzelino kaina Lietuvoje dėl taikomo minimalaus Europos Sąjungoje leistino akcizo yra mažesnė nei kaimyninėse valstybėse, o benzino dažnai būna aukštesnė.
Tai aiškinama paprastai: jeigu fiziniai asmenys turi pasirinkimą ir pagal savo įpročius gali pasirinkti norimą degalų tipą, verslui galimybių mažiau: tolimųjų pervežimų vilkikai yra tik dyzeliniai. Logistikos verslas Lietuvoje yra itin stiprus, tad niekas nedrįsta prastinti sąlygų šiai šakai – juolab kad dyzelinui Lietuvoje kainuojant daugiau nei Lenkijoje, vilkikai degalų bakus pildytų kaimyninėje valstybėje.
Kai kuriose kaimyninėse valstybėse, pavyzdžiui, Estijoje, naujų benzininių automobilių pardavimai jau senokai pralenkė dyzelinius (pagal 2016-ųjų statistiką, benzininių nupirkta buvo 59,4 proc., o dyzelinių – 37,2 proc.).
Priežastis paprasta: šiuolaikinių benzininių variklių, atitinkančių EURO VI reikalavimus, ekonomija yra aukščiausiame lygyje. Vargiai rasite automobilį su iki 200 AG išvystančiu benzininiu varikliu, kuris vartotų daugiau nei dešimt litrų degalų šimtui kilometrų. Kur kas artimesnis skaičius mieste būtų 8-9, užmiestyje – 6-7 litrai. Sunku patikėti, bet tokius duomenis demonstruoja ir itin galingi modeliai – pavyzdžiui, 270 AG išvystantis „Peugeot 308 GTi“. Per 6 sekundes iki 100 km/val. įsibėgėjantis automobilis nepasižymi dideliu apetitu degalams: važiuojant kasdieniniu režimu, galingas 1,6 l variklis su turbina pasitenkins mažiau nei 9 litrais šimtui kilometrų.
Kitas šiuolaikinių variklių privalumas – mažesnis darbinis tūris. Jie patys užima mažiau vietos, tad daugiau jos galima skirti salono erdvei bei specialioms deformacijos zonoms, pasitarnaujančioms avarijų metu – tai viena priežasčių, kodėl su kiekviena naujesne modelio karta automobiliai tampa ne tik saugesni, bet ir erdvesni.