Be to, net trys ketvirtadaliai (84 proc.) tokių avarijų atsitinka, kai važiuojama atbuline eiga, ir tik 16 proc. – kai įvažiuojama į stovėjimo vietą.
Deja, bet šių avarijų metu ne tik apgadinamos transporto priemonės ir atsiperkama automobilio remontu. Dar 2010 metais JAV Nacionalinė greitkelių eismo saugumo administracija NHTSA pateikė duomenis, kad eismo įvykių metu, kai automobilis judėdavo atbuline eiga, vien Jungtinės Amerikos Valstijose per metus žuvo 210 ir buvo sužeista daugiau kaip 15 tūkst. žmonių.
Todėl jau 2018 metais JAV taps pirmąja valstybe pasaulyje, kur visuose parduodamuose naujuose automobiliuose turės būti įrengta galinio vaizdo kamera. Ekspertai neabejoja, kad mažiausiai trečdalio tokių eismo įvykių bus galima išvengti, jei automobiliuose bus sumontuota galinės eigos vaizdo įranga, kuri padės vairuotojui geriau įvertinti automobilio aplinką.
Šių dienų iššūkis – intensyvus eismas ir didesni automobiliai
Pagrindinės priežastys, kodėl per paskutiniuosius dešimt metų eismo įvykiai automobilio manevravimo ir statymo metu išaugo daugiau kaip 30 procentų, yra sparčiai besiplečianti urbanizacija ir didėjantis automobilių skaičius keliuose. Taip pat – ir žymiai didesni nei prieš kelis dešimtmečius gaminami automobiliai, nors stovėjimo vietų dydis liko nepakitęs.
Todėl nieko nuostabaus, kad tokie automobiliai kaip SUV ir vienatūriai net 30 procentų dažniau nei maži ir kompaktiniai patenka į eismo įvykius, judėdami atbuline eiga.
Vokietijos federalinės autotransporto tarnybos duomenimis, 2016 metais šios šalies keliuose važinėjo daugiau kaip 45 milijonai automobilių – net milijonu daugiau nei prieš metus ir čia yra vienas didžiausių automobilių tankis pasaulyje. Be to, automobilių sparčiai daugėja ne tik Europoje, bet ir kitur pasaulyje, o štai infrastruktūros plėtra gerokai atsilieka, ypatingai metropoliuose ir kitose didelėse urbanizuotose zonose, kur vairuotojai susiduria su itin dideliais vairavimo iššūkiais.
Elektronika taiso vairuotojų klaidas
Todėl pagalbinės vairuotojo sistemos tokiose situacijose yra tiesiog būtinos – esant itin intensyviam eismui, ypatingai tada, kai matymas yra ribotas, jos vertina aplinką ir perspėja arba pačios stabdo automobilį, jei tik kyla susidūrimo pavojus. Sistema stebi vairuotojui nematomas zonas, perspėja apie kitus eismo dalyvius, pati gali pastatyti automobilį arba padėti išvažiuoti iš stovėjimo vietos.
Padėti vairuotojams spręsti šias užduotis sukurta daug skirtingų sistemų – kameros arba radaro pagrindu veikianti įranga, taip pat aplinkinio vaizdo jutikliai, ekrane rodantys 360 laipsnių aplink automobilį esantį vaizdą. Viena pažangiausių – „Continental“ sukurta „Rear Cross Traffic Alert“ sistema, stebinti šonuose esantį eismą net jei ir važiuojančio transporto trajektorija nėra statmena automobiliui.
Ir nors iš pirmo žvilgsnio užduotis atrodo nesudėtinga, ji sprendžia didelius uždavinius – galingi sensoriai nustato galimą susidūrimo trajektoriją, įvertina kitų eismo dalyvių judėjimo kryptį, greitį ir kokiu atstumu jie yra, taip laiku perspėdami vairuotoją ir, esant reikalui, siųsdami signalą automobilio valdymo blokui imtis veiksmų.
Taip pat į automobilius jau montuojamos tokios sistemos, kurios vertina aplinką ne tik priešais, bet ir jo šonuose, ir automatiškai stabdo jei atsiranda pavojus susidurti su iš šono atvažiuojančiu automobiliu, dviratininku ar į kelią žengiančiu pėsčiuoju. Tad visos šios pagalbinės sistemos padeda sumažinti pasekmes, kai intensyviame eisme vairuotojas nebesugeba įvertinti visų aplinkybių – už jį tą padaro ir apsaugo elektronika.