42-ejų vokietis BMW kompanijoje dirba 12 metų. Inžinerijos ir ekonomikos mokslus baigęs H. Wendersas atrodo kaip nepalaužiamas elektromobilių šalininkas – jis įsitikinęs, kad kitas šimtmetis automobilių pramonėje bus visiškai kitoks, nei buvo pastarasis. Jo nuomone, lūžio taškas jau artėja ir ekologiški automobiliai ims dominuoti. H. Wendersas ironiškai žvelgia į žmonių baimes dėl elektromobilių.
„Įsivaizduokite, jeigu vokiečiai nebūtų išradę vidaus degimo variklio ir iki šiol būtume važinėję elektromobiliais, o aš būčiau tas genijus, kuris 2014-aisiais ateičiau ir pristatyčiau tokią idėją: savo elektromobilyje aš įmontuoju benzino baką, išvedžioju degalų tiekimo sistemą, įžiebiu kibirkštį, stūmokliai pradeda judėti ir automobilis važiuoja. Ką galvojate apie tokią mintį? Mažai tikėtina, kad gaučiau leidimą tuo užsiimti“, – vaizdžiai paaiškino pašnekovas, kalbėdamas apie išankstinį nusistatymą prieš elektromobilius.
Apie tai, kodėl sportiniam automobiliui užtenka 3 cilindrų variklio, ką jis norėtų aptarti su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir už ką jis yra dėkingas konkurentams iš „Tesla“ – specialiame DELFI interviu su BMW koncerno viceprezidentu H. Wendersu.
-Šiuo metu galime vairuoti įvairius automobilius – benzininius, dyzelinius, varomus dujomis, hibridinius, elektrinius, kitąmet pasirodys ir vandeniliniai. Kaip vertinate dabartinę situaciją transporto rinkoje? Juk dar prieš porą dešimtmečių dominavo benzininiai automobiliai ir visi atrodė laimingi.
-Esu tikras, kad esame pokyčių pusiaukelėje. Vidaus degimo varikliai dar turi tobulėjimo galimybių, tačiau CO2 emisijų reguliavimas verčia ieškoti alternatyvų. Panašu, kad ratas apsisuka: iš pradžių automobiliai buvo elektriniai, paskui atėjo vidaus degimo variklių eilė, vėliau atsirado hibridai, o dabar vėl grįžtame prie elektros motorų. Kodėl esu tuo įsitikinęs? Mes turime rasti būdą, kuris leistų automobiliams važiuoti neišskiriant CO2. Kaip minėjau savo pranešime, elektra yra tam tinkamiausias būdas – ją lengva gaminti, ją lengva perduoti. Kalbėdami apie mobilumą, turime ieškoti sprendimų, kurie padėtų išlikti mobiliems, tai reiškia, kad energija turi būti visur prieinama. Todėl elektra yra geriausia alternatyva. Esu tikras, kad netolimoje ateityje turėsime labai daug elektromobilių, elektra įkraunamų hibridų, kurie padės sumažinti CO2 emisijas.
-Kalbate, kad elektromobiliai yra gera alternatyva. O kada jie iš alternatyvos taps dominuojančiu transportu?
-Tai užtruks. Mums prireikė 100 metų, kol automobilių skaičius pasaulyje peržengė 1 mlrd. ribą, bet nemanau, kad prireiks dar šimtmečio, kol elektromobilių kiekis pasieks šią žymą. Bet vieną dieną tai įvyks. Prognozuoju, kad 2025-2030 m. bus lūžio metai. Per porą metų viešų elektromobilių įkrovimo stotelių skaičius pasiekė 17 000 ir tendencijos rodo, kad jų tik daugės. Į visa tai įsitraukia vis nauji žaidėjai. Elektros įkrovimo stotelės uždirba pinigus ne iš degalų, o iš „redbulių“, „kokakolų“ ir kavos. Pardavėjai nori šiuos pirkėjus išlaikyti ir ateinančius 100 metų, kad pas juos atkeliavęs klientas, kol apsiperka, galėtų įkrauti savo automobilį. Be to, po dešimtmečio tikrai padidės elektromobilių nuvažiuojamas atstumas, jis sieks 500-600 km ir tai prilygs dabartiniams įprastais degalais varomiems automobiliams.
-Elektromobilių skeptikai dažniausiai išskiria tris problemas: elektra varomi automobiliai yra per brangūs, jie gali nuvažiuoti ribotą atstumą ir jie neturi reikiamos infrastruktūros. Jūs minėjote, kad jaučiamas ir vyriausybių palaikymo trūkumas. Kokios dar yra priežastys, kad elektromobilių populiarėjimas nėra toks spartus, kokio buvo tikimasi prieš keletą metų?
-Manau, kad tai labiau žiniasklaidos išpūstas burbulas. Dažnai girdžiu, kad elektromobiliai nėra populiarūs. Kodėl? Juk niekas nepasikeitė. Mes vis dar gyvename su tomis pačiomis taršos problemomis, turime tuos pačius elektromobilių pranašumus, o registracijų skaičius rodo, kad nuo 2013 iki 2014 m. elektromobilių padvigubėjo.
-Vis dėlto lūkesčiai buvo kur kas didesni. Pavyzdžiui, Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo pasakiusi, kad iki 2020 m. šalies keliuose turi važinėti milijonas elektromobilių. Vis dėlto prieš keletą mėnesių skelbta, kad šiuo metu Vokietijoje važinėja apie 17 tūkst. elektra varomų automobilių.
-Aš dar turiu apie tai su ja pakalbėti (šypsosi). Taip, mes galime pasiekti geresnių rezultatų – esame viena turtingiausių ekonomikų pasaulyje ir turime prisiimti kitokią atsakomybę, rodyti pavyzdį, ypač dėl to, kad esame automobilio išradėjai. Mano nuomone, Vokietijos valdžia neįvertino galimybių, bet tai yra kita tema.
Manęs dažnai klausia, kokie numatomi pardavimai, kiek galime pagaminti per dieną, bet aš atsakau: tai nėra svarbu. Svarbiausia yra tai, ką mes turime ir kaip tai pakeis pasaulį bei tai, kaip mes judame. Ir tai nėra akių dūmimas – elektromobilių skaičius stabiliai auga ir jis augs toliau įsijungiant vis naujoms rinkoms. Grįžtant prie A. Merkel temos, mano manymu, iki 2020 m. Vokietijoje neturėsime 1 mln. elektromobilių, tikrai ne taip greitai. Ar tai bus nesėkmė? Kai kuriems – taip, nes tai bus ne 1 mln. Bet jeigu mes pasieksime, pavyzdžiui, 500 tūkst. žymą, man tai bus tarsi sėkmė, nes mes keičiamės, einame į priekį ir naudojamės aplinkos neteršiančiomis technologijomis. Todėl žmonės, paklausykite, klimatas keičiasi ir turime veikti greitai, nes pasekmės bus katastrofiškos.
-Sakote, kad po dešimtmečio su vienu įkrovimu elektromobiliai galės nuvažiuoti 500-600 km. Kaip tai pakeis požiūrį į elektromobilius? Ar dėl talpesnių akumuliatorių nenukentės jų saugumas?
- Tai saugumui tikrai neturės įtakos, tačiau be abejonės padidins elektromobilių populiarumą. Po 2-3 metų akumuliatorių galimybės padidės 20-30 proc. Įsivaizduokite, kad toks augimas bus nuolatinis, todėl vairuotojai galės naudotis elektromobiliais be kompromisų.
-Nepaisant to, kad elektromobilių bumo vis dar laukiama, BMW „i“ startas atrodo daug žadantis – ir i3, ir i8 tiesiog graibstomi, o pirkėjai šių automobilių laukia ir po pusmetį ar ilgiau. Naujasis i8 apskritai vertinamas kaip bene įdomiausias rinkoje esantis automobilis – jis turi tik 3 cilindrų variklį, tačiau kai kas dėl puikių charakteristikų jam klijuoja superautomobilio etiketę. Kaip paaiškintumėte i8 fenomeną?
Pristatydamas šį modelį savo pranešime kalbėjau, kad jis įkūnija „efektyvų dinamiškumą“. Bet tai juk prieštaravimas. Todėl mes ilgai diskutavome apie 3 cilindrų variklio panaudojimą. Iš pradžių apie šį projektą kalbėjome taip, kad mūsų tikslas – trigubas ketvertas: keturios sėdimos vietos, keturi cilindrai ir mažiau nei 4 l/100 km degalų sąnaudos. Šią viziją vystėme ir svarstėme, ką daryti toliau, galbūt atsisakyti dviejų „ketvertų“. Nusprendėme, kad keturios sėdimos vietos išliks, tačiau jei pereisime prie trijų cilindrų motoro, bus mažesnės nei 3 l/100 km degalų sąnaudos. Toliau galvojome, kokius pojūčius turi teikti šis automobilis. Nusprendėme, kad tai turi būti autentiškas sportinis automobilis: pagreitis iki 100 km/val. – greičiau nei per 5 sekundes, maksimalus greitis – 250 km/val. Supratome, kad tai galime pasiekti su trimis cilindrais, o ir pojūtis juo važiuojant tapo toks, tarsi būtų sumontuotas šešių cilindrų variklis. Todėl panaudojome benzininę 1.5 l jėgainę, kurios galia siekia 170 kW. Žmonės dažnai sako, kad tai tik trys cilindrai, bet jie pamiršta, kad dar yra papildomas 96 kW elektros motoras. Todėl bendrai sukimo momentas siekia 570 Nm, bendra galia – 362 AG, svoris – beveik 1500 kg, o tai puikus galios ir svorio santykis.
-Vis dėlto 2009-aisiais pademonstruota koncepcija, pagal kurią buvo sukurtas i8, turėjo dyzelinį variklį. Kas nulėmė tai, kad serijinė versija turi benzininį motorą?
-Taip, tuomet buvo dyzelinis variklis. Kodėl? „Dyzelis“ pasižymi geresniu sukimo momentu plačiame sūkių diapazone, tačiau jis neturi sportiniam automobiliui reikiamo „aštrumo“. O kai įdiegėme elektros motorą, nebeturėjome sukimo momento problemos. Dėl to „aštrumo“, galios ir charakterio mes pasirinkome benzininį variklį.
-Inovatyviais sprendimais pasižymintys „i“ ženklo automobiliai kol kas atrodo kaip būsimų BMW ir „Rolls-Royce“ laboratorija. Kokius šiuose modeliuose matomas technologinius sprendimus artimiausiu metu pamatysime serijiniuose BMW automobiliuose?
-Raidė „i“ reiškia, kad tai yra inovacijos, įkvėpimas. Tad tai, kaip sakote, yra tarsi laboratorija kitoms BMW grupės markėms. Vienas iš pavyzdžių – praėjusiais metais Frankfurte pristatytas X5 su elektra įkraunama hibridine sistema. Taip mes bendradarbiaujame ir dalijamės žiniomis tarpusavyje. Dar daugiau modelių laukia ateityje, jie turės elektrinę pavarą. Kitas aspektas – lengvasvorės medžiagos, kurios yra labai svarbios siekiant efektyvumo. Todėl mūsų komanda skaičiuoja kiekvieną gramą ir svoriui teikia labai didelį dėmesį. Odos svoris, laidų ilgis – visi komponentai gali padėti sumažinti svorį. Todėl galiu garantuoti, kad visi mūsų automobiliai laikysis „dietos“, jie turi būti lengvesni, tai labai svarbu dinamiškumui. Šia „dietos“ programa rūpinsis „i“ ženklo komanda.
-Kol kas aiškiausia užuomina į „i“ gamos plėtrą – beveik serijinei gamybai parengta hibridinė X5 visureigio koncepcija. Ar tai ir bus kitas „i“ modelis?
-Žinoma, negaliu atsakyti, koks bus kitas „i“ modelis. Galiu pasakyti tik tiek, kad „i“ projektas yra didžiausia investicija kompanijos istorijoje, todėl akivaizdu, kad ji nėra skirta tik dviems modeliams. Ką mes jau padarėme, tai užregistravome visus pavadinimus nuo i1 iki i10. Gali būti, kad iš jų naudosime vieną ar kitą, tačiau kol kas palūkėkime, kur krypsta rinka. Galime remtis prognozėmis, tokiomis kaip kad iki 2020 m. turėsime 1 mln. elektromobilių, tačiau verčiau palaukti. Žinome, kad esame pasirengę, kad galime didinti gamybą, ir būtų daug blogiau, jeigu tam nebūtume pasiruošę. Jau turime du modelius, o galvose – dar daug idėjų.
-Ar galima tikėtis, kad „i“ gamoje atsiras ne tik automobilių, bet ir motociklų?
-BMW motociklų padalinys neseniai pradėjo naują elektra varomo transporto programą ir pristatė elektrinį motorolerį. Gali būti, kad ateityje bus ir naujų automobilių, ir naujų motociklų, prie kurių bus prisidėjusi „i“ komanda, bet tai nereiškia, kad visi BMW gaminiai, turintys elektros pavarą, turi būti „i“ gamoje.
-BMW visada didžiavosi savo automobiliais, kurie teikia vairavimo džiaugsmą, o naujieji i3 ir i8 atrodo atitinkantys markės vertybes. Ar tai reiškia, kad BMW fanai gali būti ramūs, jog ši markė negamins nuobodžių elektromobilių, kurių tikslas būtų tik mažinti kompanijos gaminamų automobilių anglies dvideginio emisiją?
-Kaip ir minėjau savo pranešime, žmonija nenori ieškoti kompromisų ar žengti atgal. Kai tik pradedame ką nors daryti, nebenorime daryti to paties, ką veikėme anksčiau. Todėl jeigu norime, kad BMW vairuotojams būtų sudarytos mažiausiai tokios pat galimybės, kokias jie turi dabar, mūsų automobiliai turi išlikti teikiantys didžiausią vairavimo malonumą. Tai mūsų darbo esmė. Todėl jeigu mes pasiūlysime elektromobilį, kurį nėra smagu vairuoti, tai nebus BMW.
-Skaitydamas pranešimą konferencijoje „Forum One“ sakėte, kad viena iš „i“ ženklo misijų buvo sukurti sportinį automobilį XXI amžiui. Tačiau kol kas dar tik šio amžiaus pradžia. O kaip galėtų atrodyti sportinis automobilis besibaigiant šiam šimtmečiui?
-Šiuo metu ekologiškų automobilių rinkoje bene ryškiausiai spindi „Tesla“, ir ji sėkmės susilaukė gamindama tik elektromobilius. Ar įsivaizduojate, kad vieną dieną BMW taip pat bus tik elektromobilių gamintojas?
-Tai yra mano asmeninė, ne kompanijos nuomonė: esu įsitikinęs, kad tolimoje ateityje taip ir bus. Tikiu elektrinių technologijų pranašumu. Ką mes dabar matome, ir tą geriausiai rodo „Tesla“ vairuotojai, kad kai žmonės persėda į elektromobilius, jie niekada negrįžta atgal. Todėl matau nuolatinį šios srities vystymąsi. Bet kuris „Tesla“ ar „i3“ vairuotojas yra ateities vairuotojas. Beje, esu patenkintas dėl „Teslos“ – juk negali vienas sukurti rinkos, todėl gerai, kad nesame vieni, kurie rodo pavyzdį, kad elektromobiliai gali būti bekompromisiai.