„Esu įsitikinęs, kad ateinantis šimtmetis automobilių industrijoje bus visiškai kitoks, nei buvo pastarasis. Stovime ant automobilių industrijos transformacijos slenksčio – elektromobilių ir hibridinių automobilių technologijos progresuoja ir populiarėja milžiniškais tempais“, – sakė H. Wendersas.

Jis pripažįsta, kad kurį laiką dar tikrai matysime ir vidaus degimo variklių evoliuciją – juk vien BMW koncernas per šiuos metus jau pardavė daugiau nei 1,5 mln. vienetų automobilių su vidaus degimo varikliais. Todėl BMW nepaliaus tenkinti šį vartotojų poreikį tobulindami variklių galią ir mažindami sąnaudas. Tačiau elektromobilių revoliucija jau prasidėjo ir BMW yra šių pokyčių epicentre.

Vartotojai nori tvarių produktų

„BMW koncerne mes įsitikinę, kad ateities automobiliai – tai aplinkos išteklius tausojantys elektromobiliai ir hibridiniai modeliai. Matome besikeičiančius vartotojų poreikius ir augantį norą turėti tvarias, aplinkai draugiškas transporto priemones“, – teigė H. Wendersas.

BMW koncernas šiai ateities automobilių strateginei krypčiai sukūrė naują seriją ir prekės ženklą „BMW i“. Šiandien vokiečių gamintojas jau yra išleidęs du „BMW i“ serijos automobilius – miesto elektromobilį „BMW i3“ bei sportinį hibridą „BMW i8“. Tačiau, pasak H. Wenders, tai nėra tik du nauji modeliai, ant kurių važiuoklės uždėta elektros pavara.

„BMW pasirinko holistinį – visapusį – priėjimą prie naujos kartos „i“ serijos automobilių. Tai reiškia, kad pradėjome kurti aplinkai draugiškus automobilius ne tik emisijų, bet ir naudojamų medžiagų bei gamybos prasme. Šis procesas prasidėjo nuo tuščio lapo, automobilių ir jų gamybos architektūra yra visiškai nauja“, – aiškino pranešėjas.

Draugiškesnė aplinkai automobilių gamyba

H. Wendersas pabrėžia, kad „BMW i“ automobilių gamybai sunaudojama net 50 proc. mažiau energijos ir 70 proc. mažiau vandens, o kiekviename gamybos etape ieškota, kur būtų galima naudoti alternatyvias medžiagas, kad aplinkosauginis efektas būtų kuo didesnis.

„Veikdami tokiu principu termoplastikus, kur įmanoma, pakeitėme perdirbtomis PET butelių atliekomis, aliuminį gauname iš skardinių atliekų, panaudojame ir kitas natūralias žaliavas, kurios gali būti perdirbamos. Tai leido kiekvieno automobilio gamybos efektą aplinkai sumažinti 120 kg anglies dvideginio“, – teigė H. Wenders.

Be to, „i“ serijos automobilių konstrukcijose BMW aliuminį pakeitė anglies pluoštu sutvirtintu plastiku (CFRP), kuris yra 30 proc. lengvesnis. Ši medžiaga taip pat yra net penkis kartus tvirtesnė nei plienas.

BMW išdirbo ir patį CFRP gamybos procesą – pluoštas gaminamas specialioje gamykloje Vašingtono valstijoje JAV, kur naudojama „žalia“ vandens ir vėjo jėgainių generuojama elektros energija.

„Visi šie pasiekimai rodo, kad kurdami „BMW i“ serijos automobilius mes atvertėme naują tvarių automobilių gamybos puslapį, o šiandien raiškome pirmuosius šios vizijos vaisius – „BMW i3“ ir „BMW i8“ automobilius“ , – aiškino H. Wendersas.

Pirmasis BMW elektromobilis

Miesto automobiliu vadinamas „BMW i3“ modelis yra pirmasis BMW elektromobilis, vienu įkrovimu galintis nuvažiuoti 130-160 km atstumą. „Šis atstumas yra pakankamai didelis kiekvienam miesto gyventojui, netgi tokių didmiesčių kaip Tokijas ar Berlynas. Dažnam jų elektromobilį pakanka pakrauti sykį per savaitę, kai kuriems – du kartus. Be to, apskaičiavome, kad automobilis naudojamas tik 20 proc. laiko, o 80 proc. praleidžia stovėdamas, todėl patogiai išplėtojus elektros įkrovimo stotelių tinklus, įkrovimo problemos išvis neliktų“, – aiškino H. Wendersas.

Beje, „BMW i3“ modelio pirkėjai gali pasirinkti versiją su papildomu 0,65 litro, 34 AG benzininiu varikliu. Jis nesuka ratų, bet veikia kaip elektros generatorius, įkraunantis elektros variklį. Pildant šio variklio 9 litrų talpos benzino baką galima nuvažiuoti didelius atstumus.

H. Wendersas taip pat akcentuoja, „BMW i3“ sunaudoja 20-30 proc. mažiau energijos nei bet kuris kitas šiuo metu rinkoje siūlomas elektromobilis. Be to, 1195 kg sveriantis „BMW i3“ automobilis yra itin vikrus, ypač starto momentu. Iki 60 km/val. greičio jis gali įsibėgėti greičiau nei sportiškasis „BMW M3“ modelis – per 3,7 s, o iki 100 km/val. – per 7,2 s, panašiai kaip dinamiškasis „Mini Cooper S“.

„Dar vienas elektromobilių privalumas – kadangi elektros motoras nėra didelis, galėjome sumažinti automobilio apsisukimo spindulį – „i3“ pakanka 4,9 metro pločio kelio, kad apsisuktų 180 laipsnių kampu. Tai – 10 proc. mažiau erdvės, nei reikėtų norint apsukti „Mini“ automobilį“, – lygino H. Wendersas.

„BMW i3“ taip pat pasižymi vieno pedalo kontrolės (angl. single-pedal control) funkcija – vairuotojui atleidus greičio pedalą elektros variklis iš „važiavimo“ režimo persijungia į baterijos krovimo režimą. Riedėjimo iš inercijos galią modelis pradeda naudoti automobilio ličio jonų elektros baterijai įkrauti. Tai sukelia stabdymo efektą, kuris priklauso nuo važiavimo greičio – kuo mažesnis greitis, tuo stabdymo efektas stipresnis. Ši BMW inžinierių išplėtota technologija miesto sąlygomis padeda vairuotojui iki 75 proc. stabdymų atlikti neperkeliant kojos ant stabdžių pedalo.

Sportinis hibridas „BMW i8“

Futuristiškos išvaizdos sportinis „BMW i8“ automobilis yra iš elektros tinklo įkraunamas hibridas, varomas keturiais ratais. Priekinės automobilio ašies ratus suka 96 kW (131 AG) galios elektros motoras, galinės – 3 cilindrų 1,5 litro „Twin turbo“ benzininis variklis, kurio galia siekia 170 kW (231 AG). Kartu šie varikliai automobiliui suteikia net 266 kW (362 AG) galią ir 570 Nm sukimo momentą ir leidžia „BMW i8“ iki 100 km/val. įsibėgėti per 4,4 sekundės bei išvystyti 250 km/val. maksimalų greitį.

„Nuvažiuoti 100 km „i8“ tesunaudoja 2,1 litro degalų. Esame įsitikinę, kad tai – sportinių automobilių ateitis, kuri su BMW prieinama jau šiandien“, - sakė H. Wendersas.

Naudodamasis vien pilnai įkrautomis 5,2 kWh galios ličio-jonų elektros baterijomis, „BMW i8“ gali nuvažiuoti iki 37 km. Kartu su užpildytu 30 litrų talpos benzino baku, automobilis be sustojimo gali įveikti 600 km atstumą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (15)