Kodėl gamintojai lenktyniauja?
Automobilių sportas gamintojams teikia naudą dviem kryptimis. Pirmoji – techninė. Lenktynės leidžia itin greitai, ekstremaliomis sąlygomis išbandyti naujus komponentus, eksperimentuoti su naujomis idėjomis, išvystyti patvaresnius ir efektyvesnius agregatus. Noras surasti sprendimą, kaip aplenkti varžovą, mums kasdieniuose automobiliuose davė diskinius stabdžius, visų varančiųjų ratų pavarą, automatines pavarų dėžes, turbinas, ištobulino padangas, pagerino aerodinamiką ir į kitą lygį perkėlė saugumą. Dabar besivaržydami dėl čempionų titulų gamintojai tobulina hibridines ir elektros pavaros sistemas.
Antroji nauda – marketingas. Žmonės seka sportą, palaiko savo mėgstamas komandas, tad gamintojams čia yra puiki terpė didinti žinomumą, pasiekti naujas rinkas, pritraukti naujus pirkėjus. „Ferrari“ be „Formulės 1“ nebeįsivaizduojame. Smagu matyti ir kitus gamintojus lenktyniaujant. O kai šie pasitraukia iš lenktynių padangės – greitai pasimiršta. Pavyzdys – „Honda“, kuri 2008-aisiais nusprendė visiškai pasitraukti iš automobilių sporto, netgi nutraukė sportiškų „Type-R“ modelių gamybą. Su šūkiu „Earth Dreams“ (Žemė svajoja, - liet.) pasuko ekologijos keliu. Tačiau ši taktika nepasiteisino. 2015-aisiais nebeįdomus ir jokio jaudulio nebekeliantis gamintojas sugrįžo į „Formulę-1“ kaip variklių tiekėjas ir į modelių gamą grįžo naujos kartos „Type-R modeliai.
Retas didelis ir save gerbiantis automobilių gamintojas neturi automobilių sporto programos. Disciplinų yra daug ir įvairių: ralis, ralio krosas, kėbulinių automobilių žiedinės lenktynės, ilgų nuotolių žiedinės lenktynės, bekelės varžybos, netgi elektrinė „Formula e“. Tačiau „Formulė 1“ – automobilių sporto olimpas, kuriame varžosi patys geriausieji: istorinės, nuo šio čempionato neatsiejamos komandos, kaip „Ferrari“, „McLaren“, „Williams“, didžiuliai automobilių gamintojai, kaip „Mercedes-Benz“, „Renault“, ar kitomis veiklomis užsiimančios kompanijos, kaip „Red Bull“, „Haas“, į šią grupę galima priskirti ir Kanados milijardieriaus Lorenco Strollo nupirktą „Aston Martin“ vardą „Racing Point“ ekipai. Ir tarp šių grandų – sąlyginai nedidelis, itališkas išskirtinio stiliaus, sportiškų „Premium“ automobilių gamintojas „Alfa Romeo“. Kokiu būdu jis kovoja su didžiausiais automobilizmo vardais?
Sėkmė nuo pat pirmojo F1 čempionato
Visų pirma, tai „Alfa Romeo“ vardą būtų galima priskirti prie istorinių komandų, mat lenktynės jau yra užprogramuotos šios italų kompanijos DNR. 1910-ais metais įkurtas gamintojas vos atsigavus po pirmojo pasaulinio karo iš karto pasuko į sportą. Pirmosios pergalės atėjo 1920-aisiais, kai Giusepė Campari 40-60 modeliu laimėjo Mugelo lenktynes, o Enzo Ferrari iškovojo antrąją vietą „Targa Florio“ varžybose. Išties pats maestro E. Ferrari savo karjerą pradėjo su „Alfa Romeo“, ir lenktyniavo iki 1937-ųjų, kai įkūrė savo dirbtuves, bei subūrė komandą.
„Alfa Romeo“ sėkmė tęsėsi ir po antrojo pasaulinio karo. Ji laimėjo pirmąjį „Formulės-1“ čempionatą 1950-aisiais, tačiau vėliau užleido vietą „Ferrari“ ir susikoncentravo į automobilių gamybą. Tiesa, sportiniai „Alfa“ modeliai ir toliau lenktyniavo įvairiose varžybose, laimėjo kelis čempionatus Šiaurės Amerikoje. Tačiau sėkmės istorija pradėjo išsikvėpti maždaug aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Kompaniją užgriuvo finansiniai sunkumai, ne kartą ji buvo ant bankroto ribos, iki 1986-aisiais ją išgelbėjo FIAT grupė. Ji po truputį gaivino stipriai nukraujavusią markę, iki kol ši grįžo prie savo šaknų: vairavimo malonumu, emocionalumu ir elegantišku dizainu išsiskiriančio automobilių gamintojo.
Kompanijai su naujaisiais „Giulia“ ir „Stelvio“ modeliais sugrįžus prie savo ištakų ir kokybine prasme atsistojus ant kojų reikėjo tai parodyti visam pasauliui. 2018-aisiais „Alfa Romeo“ grįžo ten, kur prasidėjo kompanijos sėkmė: į lenktynes, ir į jų olimpą – „Formulę 1“.
„Ši partnerystė su „Sauber F1 Team“ yra didelis žingsnis į „Alfa Romeo“ markės formavimą, kuri grįžta į „Formulę 1“ po daugiau nei trijų dešimtmečių. Istorinė markė, kuri padėjo parašyti šio sporto istoriją prisijungia prie kitų didžiųjų gamintojų. Kompanija dalinsis technologijomis ir žiniomis su itin patyrusia komanda“, – 2017-ųjų pabaigoje išdidžiai skelbė tuometinis „Ferrari“ vadovas Sergio Marachnionne, kuris kartu ėjo vykdančiojo direktoriaus pareigas „Alfa Romeo“ motininėje FCA kompanijoje.
Partnerystės principu
Šis sugrįžimas buvo kiek kitoks nei „Alfa Romeo“ pradžia automobilių sporte. Italų kompanija nesukūrė savo komandos, nenupirko esamos, o tapo „Sauber“ rėmėju. Ankstyvaisiais metais „Formulė 1“ buvo visai kitokia, atviru techniniu reglamentu, ir ten galėjo dalyvauti beveik bet kas, sukonstravęs sportinį automobilį, lyginant su šiandiena. Dabar tai yra milžiniškų finansinių, techninių ir žmogiškųjų resursų reikalaujantis projektas, kuris toli gražu ne visiems yra įkandamas. Nors metiniai biudžetai ir yra apriboti iki 140 milijonų eurų, bendros komandų operacijos kainuoja gerokai daugiau. Dėl to kiti net ir didieji gamintojai renkasi mažesnio kalibro automobilių sporto programas. Vis tik „Alfai“ būti olimpe – principo reikalas.
2018-aisiais „Alfa Romeo“ buvo „Sauber“ komandos rėmėju, o nuo 2019-ųjų perėmė ekipos vardą. Iki pat šių dienų čempionate varžosi „Alfa Romeo Ferrari“ ekipa. Kaip ir praėjusio amžiaus pirmoje pusėje, „Alfą“ su „Ferrari“ sieja artimi ryšiai: komanda naudoja „Ferrari“ variklius ir pavarų dėžes, o prie bolidų vairo sėda „Ferrari“ akademijos lenktynininkai. Čia karjerą pradėjo ir šiandieninis „Ferrari“ lyderis Čarlzas Leclercas.
„Mes turime stiprią partnerystę ir ji veikia. Komanda vadinasi „Alfa Romeo“. Jeigu tai veikia, komanda yra motyvuota, darbuotojai yra patenkinti tuo, ką daro, rezultatai gerėja, vairuotojai džiaugiasi automobiliu. Taigi mums reikėtų pažiūrėti plačiau į verslo modelius, kuriais galima dalyvauti „Formulėje 1“. Jų yra daugiau nei vienas, gal du, gal trys, gal net keturi“, – į „Motorsport.com“ portalo žurnalisto klausimą, kodėl „Alfa Romeo“ neturi savo komandos, o bendradarbiausia su „Sauber“ atsakė „Stellantis“ grupės, kuriai priklauso „Alfa Romeo“ vykdantysis direktorius Carlosas Tavaresas.
C. Tavaresas, didelis automobilių sporto fanas, kuris pats jaunystėje dirbo Estoril trasos teisėju ir lenktyniavo, sako, kad „Formulė 1“ yra ta vieta, kur toks išskirtinis ir į vairavimo emocijas orientuotas gamintojas kaip „Alfa Romeo“ turėtų būti. Tačiau sąlyginai nedidelio gamintojo banko sąskaitoje nėra apversto aštuoneto, kad šis galėtų sau leisti turėti visą atskirą komandą. Be to šiandieninis automobilių sportas yra itin toli nuo kasdienių automobilių, taigi grąža technologine ir patirties prasme maža. Dėl to „Alfa Romeo“ pasirinko partnerystės kelią su šveicarų „Sauber“ komanda, lenktyniaujančia aukščiausioje lygoje nuo 1993 metų. Ji jau turi savo bazę, gamybinius įrengimus, patyrusį kolektyvą ir savo verslo modelį, kuris leidžia lenktyniauti „Formulėje“. „Alfa Romeo“, perėmusi vardą padeda komandai siekti aukštesnių rezultatų, ir pristato save visam pasauliui.
Iš automobilių sporto traukti neplanuoja
„F1 yra mūsų tikslas ir mūsų marketingo kampanija sukurta fokusuojantis į šį sportą. Vis tik mes negalime skirti neribotų investicijų, tad turime tai daryti kaip įmanoma efektyviai“, – „Racingnews365“ portalui sakė „Alfa Romeo“ vykdantysis direktorius Žanas Philipe Imparato.
Tačiau šie metai „Alfa Romeo“ kompanijai – paskutiniai su „Sauber“ komanda, nes yra gamintojų, kurie pasiryžę neribotoms investicijoms. Nuo 2026-ųjų „Sauber“ priklausys į šį sportą ateinančiai „Audi“. „Alfa Romeo“, kurianti sportiškus automobilius kasdienai neplanuoja pasitraukti.
„Mes žiūrime į įvairias galimybes automobilių sporte. Lenktynės yra įrašytos „Alfa Romeo“ DNR“, tad mes norime lenktyniauti. Šiuo metu turime baltą lapą ir žvalgomės į visas galimybes 2024-iesiems. Laikai nelengvi, pasaulyje vyksta daug dalykų: infliacija, karas. Dėl to mes turime priimti geriausią sprendimą“, – sakė „Alfa Romeo“ vadovas.
Jis patikino, kad kompanija, prisidėjusi prie „Formulės 1“ istorijos rašymo, kurios genuose yra užkoduotos lenktynės, tęs savo pasirodymą automobilių sporte. Kokia forma? Atsakė, kad sprendimas turėtų būti priimtas iki metų vidurio.