Iš viso, pasakojo „DPD Lietuvos“ atstovai, buvo įsigyta 60 elektrinių furgonų. Skaičiuojama, kad vienas toks elektromobilis gali nuvažiuoti apie 120 kilometrų viena įkrova, o norint jį įkrauti vėl prireiks 5-6 valandų poilsio įkrovos stotelėje. Šiai dienai dyzeliniu automobiliu per dieną kurjeris vidutiniškai nuvažiuoja apie 70 km kilometrų, sustoja 80 kartų ir vieno sustojimo metu pristato vidutiniškai dvi siuntas.
Investicija, sakė Robertas Vilkaitis, „DPD Lietuva“ generalinis direktorius, buvo planuojama dar nuo 2019 metų. Visgi norima apimtimi transporto, važinėjančio Vilniuje, pakeisti švaresniu nepavyko, mat per porą metų ženkliai išaugo sostinėje naudojamų furgonų skaičius. Iš viso Vilniaus mieste siuntas veža 100 mikroautobusų, tad elektriniais pakeista 60 proc. Vilniuje naudojamo parko. Tai, anot bendrovės atstovų reiškia, kad elektromobiliais siuntos bus vežamos dažniausiai arčiau centro esančiuose miesto rajonuose, Vilniaus rajone kol kas siuntas veš įprasti mikroautobusai.
Pasak R. Vilkaičio, paskatinimas keisti dyzelinius mikroautobusus elektriniais atėjo iš DPD grupės, kurios planas – elektrifikuoti 225 Europos miestus. Vilnius tapo pirmąja Baltijos šalių sostine, kurioje elektriniais buvo pakeistas ženklus dyzelinių furgonų skaičius. Skaičiuojama, kad toks pokytis kasmet Vilniaus mieste leis sutaupyti 270 t. CO2.
2 mln. eurų buvo skirti ne elektromobiliams įsigyti, bet ir įkrovos stotelėms įsirengti. Vilniaus terminale „DPD Lietuva“ įsirengė 60 lėtos įkrovos, 11 kW galios, ir 2 greitos įkrovos, stoteles kurias pagamino bendrovė „Elinta Charge“, taip pat tapusi šio projekto partnere. Į pastarąsias sugrįžę elektriniai furgonai būtų įkraunami per naktį.
Kol kas neapsimoka
Kaip pasakojo Arūnas Strazdas, „DPD Lietuvos“ operacijų vadovas, lyginant su dyzeliniu, elektrinio furgono kaina būti didesnė 2-3 kartus.
„Tai tikrai priverčia verslus susimąstyti, tačiau gavome pagalbą ir iš „Volkswagen“, ir iš Aplinkos projektų valdymo agentūros“, – minėjo pašnekovas.
DPD atstovai neslėpė, kad elektromobilių įsigijimas vieną darbo vietą bendrovei pabrangino iki 50 proc.
Pasak A. Strazdo, yra ir kitų finansinių aspektų, kurių bendrovė dar apskaičiuoti negali. Pavyzdžiui, nors jau žinoma, kad eksploatuoti dėl menkesnių sąnaudų remontui ir degalams, elektrinius furgonus pigiau nei dyzelinius, visgi nėra aišku, kokią kaštų dalį sudarys civilinės atsakomybės ir „Kasko“ draudimas. Skaičiuojama, kad vien „Kasko“ draudimui tenkanti kaštų dalis gali ūgtelėti dešimtadaliu.
„Kol kas eksploatacija tikrai nepadengia papildomų kaštų, finansiškai eksploatuoti elektrinę transporto priemonę yra brangiau nei dyzelinę. Tačiau didžiausią išlaidų skirtumą sudaro elektrinio automobilio kaina“, – akcentavo A. Strazdas.
Kol kas viso Vilniaus autoparko pakeisti elektromobiliais „DPD Lietuva“ negali ir dėl to, kad kai kurioms siuntoms vežti reikalingi griežti terminiai režimai, tad jos vežamos specialiu transportu. Tokių elektromobilių kol kas rinkoje nėra.
Nori elektrifikuoti visą parką
DPD atstovai neslėpė, kad bendrovė turi užsibrėžusi nemažai ambicijų. Pavyzdžiui, 2023 metais norima visus Vilniuje naudojamus furgonus pakeisti elektriniais, 2027 metais – elektrifikuoti penkis didžiuosius Lietuvos miestus. 2030-aisiais norima elektriniu transportu važinėti visoje Lietuvoje.
Skaičiuojama, kad norint elektrifikuoti visą DPD parką Lietuvoje, reikėtų 600-700 elektrinių furgonų. Tačiau šis iššūkis – menkas, palyginus su galimais technologiniais apribojimais.
Pasak A. Strazdo, vienas iš laukiančių technologinių iššūkių gali būti galios apribojimai. Pavyzdžiui, Vilniaus terminale, kur bendrovė įsirengė visą įkrovos infrastruktūrą, ji galėjo pasididinti tiekiamą galią iki 700 kW.
„Bet reikia nepamiršti, kad tai – pramoninis rajonas, kur resursų didinti galiai yra. Kituose miestuose tikrai kils problemų, ir ne tik mums“, – spėjo pašnekovas.
Dar vienas iššūkis, su kuo susidūrė bendrovė, tai įkrovimo grafiko sudarymas ir paskirstymas, kaip naudoti elektros energiją, kurį elektromobilį įkrauti anksčiau, kurį vėliau. Tam prireikė suprogramuoti visą automobilių parko valdymo sistemą.
„Tačiau baiminamės, kad turimos įkrovos infrastruktūros neužteks ir kurjeriams teks naudotis viešomis stotelėmis, kurios, šiaip jau, visuomet apkrautos. Neramu, kaip su tuo susidorosime, mat kurjeris prabangos stovėti ir įkraudinėti automobilio neturi“, – kalbėjo A. Strazdas.
Pasinaudojo parama
Įsigydama elektromobilius „DPD Lietuva“ pasinaudojo ir Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) prie Aplinkos ministerijos skiriama parama iš Klimato kaitos programos lėšų. Kaip pasakojo bendrovės atstovai, paraišką APVA įmonė pateikė dar 2020 m. rudenį, patvirtinimą, kad parama bus suteikta, gavo po maždaug keturių mėnesių.
Jonas Balkevičius, APVA Nacionalinių programų valdymo departamento vadovas, „Delfi“ pasakojo, kad Klimato kaitos programoje šiemet buvo numatyta 60 mln. eurų, kurie buvo skiriami ir fiziniams asmenims, ir juridiniams asmenims. Visgi, pastebėjo jis, kol kas galimybe gauti subsidija aktyviau naudojasi gyventojai nei verslas.
„Vien per šių metų penkis mėnesius, kiek trunka kvietimas įsigyti elektromobilius, fiziniai asmenys pateikė daugiau paraiškų nei per devynis 2020-ųjų mėnesius. Šiemet fiziniai asmenys jau įsigijo beveik 800 elektromobilių, o verslas – tik 300“, – skaičiavo pašnekovas.
Tiesa, čia verslo vangumui koją kišti gali ir ganėtinai ilgas laikas, per kurį svarstoma, ar bendrovei skirti subsidiją, mat, sakė J. Balkevičius, reikia patikrinti, ar įmonė nėra patirianti sunkumų, ar neturi skolų ir pan.
„Verslo paraiška svarstoma porą mėnesių, dar 12 mėnesių skiriama projekto įgyvendinimui, mat dabar susiduriama su automobilių tiekimo sunkumais“, – pasakojo APVA atstovas.
A. Strazdas antrino, kad procedūra užtrunka ir dėl to, kad subsidiją gaunantis verslas įpareigojamas skelbti viešąjį pirkimą, nors skiriamos subsidijos suma visuomet vienoda, nesvarbu, iš ko perkamas elektromobilis. Jis minėjo, kad verslas yra pateikęs pasiūlymų, kaip sistemą tobulinti.
Šiuo metu fiziniams asmenims galima maksimali subsidija siekia 5000 eurų, verslui – 4000 eurų.
Matuos taršą
Kaip pasakojo Tomas Vaišvila, „DPD Lietuvos“ Komunikacijos vadovas, jau dabar siuntos gavėjai matys, kad jų siuntos vežamos ekologišku transportu. Ilgainiui, manoma, elektroninės prekybos įmonėms bus siūloma išnaudoti elektrifikuotą bendrovės autoparką ir leisti klientui pasirinkti, kokio tipo transporto priemone jo siunta turėtų būti vežama.
Nors investicija milijoninė, paslaugų kainų didinti DPD kol kas neplanuoja.
Dar vienas projektų, kurį norėtų vykdyti „DPD Lietuva“, yra oro taršos matavimas. Prie elektromobilių rengiamasi pritaisyti specialius daviklius, kurie galės matuoti užterštumą skirtingose miesto vietose. Šiuos duomenis bus galima matyti viešai.
Šiuo metu „DPD Lietuvos“ paštomatų tinklą Lietuvoje sudaro 245 paštomatai visoje Lietuvoje. Iki metų pabaigos norima šį skaičių padidinti iki 305 vienetų.