„Ergo“ pranešime žiniasklaidai cituojamas bendrovės Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas pabrėžia, kad patekus į eismo įvykį svarbiausia išlaikyti blaivų protą ir elgtis apgalvotai.
„Pirmiausia reikia pasirūpinti savo ir aplinkinių saugumu. Taip pat pasirūpinti, kad transporto priemonė būtų saugiai palikta ant kelio, kad neatsitiktų dar didesnė nelaimė. Antras etapas yra užfiksuoti eismo įvykį“, – aiškina G. Matiukas.
Dažniausiai avarijos dalyviai sutaria dėl aplinkybių ir patys užpildo eismo įvykio deklaraciją. Tačiau jei vienas iš dalyvių nesutinka, tokiu atveju, anot draudikų atstovo, būtina kviesti policiją.
„Pareigūnus būtina kviesti, kai sužalojami žmonės arba nesutariama dėl aplinkybių. Tuomet į eismo įvykio vietą atvykusi policija užpildo specialų aktą ir išduoda pažymas avarijos dalyviams. Jei incidento aplinkybės nėra aiškios, policija turi teisę pradėti tyrimą kaltininkui nustatyti ir vėliau informuoti apie gautas išvadas“, – sako G. Matiukas.
Trys būdai nustatyti žalą
Ekspertas akcentuoja, kad dar viena svarbi dalis po avarijos yra žalos nustatymas. Tą iš dalies gali padėti atlikti ir policijos pareigūnai, jei jie buvo iškviesti į įvykio vietą. Tačiau vėliau bet kokiu atveju dėl žalos masto nustatymo dar tenka kreiptis į draudimo bendrovę, servisą ar samdytis nepriklausomus ekspertus.
„Tradiciniais žalos nustatymo metodais vairuotojai naudojasi daugybę metų. Vis dėlto minėtą procesą apsunkina tai, kad pas specialistus tenka gabenti apgadintą transporto priemonę, o tam kartais prisireikia nuomotis automobilvežį“, – teigia G. Matiukas.
Įprastiems žalos nustatymo metodams sukurta ne viena alternatyva. Pavyzdžiui, išmaniosios programėlės, teigiama „Ergo pranešime žiniasklaidai. Jos leidžia užfiksuoti eismo įvykyje patirtus apgadinimus vos per kelias minutes ir nebereikės vykti pas ekspertus bei rodyti savo apgadintos transporto priemonės.
Tai anaiptol nereiškia, kad programėlę gali parsisiųsti kiekvienas norintis. Pirmiausia reikia susisiekti su draudimo bendrovės skambučių centru, pranešti apie avariją, o centro operatoriai į telefoną atsiunčia specialią nuorodą eismo įvykio žalai užfiksuoti.
Ketvirtadalis deklaracijų – klaidingos
Pasak G. Matiuko, dėl eismo įvykio kylanti įtampa kartais iš vėžių išmuša ir patį ramiausią žmogų. Nemaloniose situacijose pasitaiko netgi tokių atvejų, kai dėl streso nukentėjusieji prisiima kaltę ar padaro neapgalvotų veiksmų, kurie apsunkina aplinkybių aiškinimąsi.
„Jei jau taip nutiko, kad patekote į eismo įvykį, toliau svarbu nedaryti grubių klaidų. Net jei sutariama dėl aplinkybių, svarbu neskubėti ir kuo tiksliau aprašyti avarinę situaciją, nubrėžti schemą, į atitinkamas grafas įrašyti, kuris yra kaltininkas, o kuris nukentėjusysis, pasirašyti ir t. t. Atminkite, kad deklaraciją užpildysite tinkamai tik tada, kai aiškiai ir tiksliai suvoksite jos taisykles“, – akcentuoja ekspertas.
Kartu G. Matiukas priduria, kad net apie ketvirtadalį visų pateikiamų eismo įvykio deklaracijų vairuotojai užpildo netinkamai arba su klaidomis.
Kaip dar vieną iš klaidų draudikų atstovas įvardija skubėjimą susidūrusias transporto priemones patraukti į šalikelę, taip dalinai sunaikinant avarijos aplinkybes atskleidžiančius įrodymus. Pasak G. Matiuko, patraukti automobilius į šoną po incidento derėtų tik tuomet, kai sutariama dėl aplinkybių arba kai tai būtina dėl kitų eismo dalyvių saugumo. Be to, patartina pasidaryti ir eismo įvykio nuotraukų, kad turėtumėte įrodymų, jei vėliau kiltų neaiškumų.
„Kartais nutinka ir taip, kad vienas iš eismo įvykio dalyvių pasiduoda kito vairuotojo spaudimui arba emocijoms taip iš nukentėjusiojo tapdamas kaltininku ir atvirkščiai. Taip pat bandoma tartis „gražiuoju“ nepildant dokumentų arba apie eismo įvykį draudimo bendrovei pranešama per vėlai. Tokios klaidos gali lemti, kad liksite ne tik su apgadintu automobiliu, bet ir be draudimo išmokos, jei jums tokia numatyta“, – kalba „Ergo“ atstovas.