Bendrai, remiantis „Regitros“ pateiktais duomenimis, šiais metais automobilių registravimas augo, tai reiškia, jog lietuviai pirko daugiau tiek naudotų, tiek naujų automobilių. Iki šių metų gruodžio 1 d. buvo įregistruota 11 procentų daugiau naudotų automobilių ir 7 procentais naujų automobilių, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
„Autoplius.lt Barometro“ surinkti duomenys rodo, kad trečią metų ketvirtį vidutinė naudoto automobilio kaina siekė 9,2 tūkstančio eurų, o naujo – 36,7 tūkstančio eurų. Vidutinis šalies keliais važiuojančio automobilio amžius siekė 16 metų ir 11 mėnesių, tačiau daugiausia automobilių yra 16-20 metų senumo, tai yra, 2004-2008 m. gamybos.
„Regitros“ duomenys rodo, jog praėjusiais metais, perkant naują automobilį, šalies gyventojai dažniausiai rinkosi „Toyota“, „Volkswagen“, „Škoda“, „Kia“ ir „Dacia“ automobilius. Šiemet populiariausiųjų penketukas išlieka beveik toks pat, tik kiek persigrupavo, o „Dacia“ – iškrito. Lietuviai dažniausiai rinkosi naujus „Toyota“, „Škoda“, „Volkswagen“, „Audi“ ir „Kia“ automobilius.
Naudotų automobilių rinkoje šiemet karaliauja BMW, kuriai pavyko į antrą vietą nustumti „Volkswagen“. Trečioje vietoje rikiuojasi „Audi“, toliau – „Volvo“ ir „Peugeot“, kuri iš praėjusių metų penketuko išstūmė „Opel“ markės automobilius.
Mūsų šalies vairuotojai jau seniai pasižymi meile vokiškiems automobiliams, tad nenuostabu, jog pirmos trys populiariausios naudotų automobilių markės priklauso šios šalies gamintojams. Be to, iš Vokietijos į Lietuvą importuojama daugiausiai naudotų automobilių, žinoma, ne visi jie yra būtent vokiškos markės modeliai.
Šiuo metu Vokietijos automobilių pramonę drebina neramumai. Gamintojai uždarinėja gamyklas, atleidžia darbuotojus. Visi koncernai pranešė apie sumažėjusį metinį pelną. Šių įvykių atgarsiai gali atsiristi ir iki Lietuvos. Kaip teigia „Autoplius.lt“ komunikacijos specialistas Gintenis Dauparas, pasekmes nuspėti sunku, tačiau yra tikimybė, jog vokiški automobiliai gali brangti.
„Kalbant apie naujų automobilių rinką – gali pradėti trūkti automobilių, jų pristatymai vėluoti. Panašią situaciją turėjome ir pandemijos metu, kai vėlavo užsakymai. Žmonės nebenorėjo laukti naujų automobilių, tad rinkosi naudotus, čia ir dabar. Tai išaugino naudoto transporto kainas.
Tuo pačiu ilgiau automobilių laukti reikės ir vokiečiams. Jei ir pastarieji dažniau rinkis naudotą – mažiau atkeliaus mums. Tai taip pat gali paskatinti naudoto transporto kainų augimą. Tokiu atveju taip pat įmanomas scenarijus, kad trūkstant naudoto transporto – į mūsų šalį pradės vežti šiek tiek senesnius ir Vokietijos antrinei rinkai nebepatrauklius modelius. Sunku nuspėti – pasekmės gali būti įvairios“, – teigia G. Dauparas.
Skirstant automobilius pagal degalų rūšis, dyzelinas vis dar dominuoja. Iki 2024 m. gruodžio 1 d. buvo įregistruota daugiau nei 95 tūkst. naudoti automobilių, varomų dyzelinu, kai pernai per tą patį laikotarpį buvo įregistruoti daugiau nei 85 tūkst. naudoti dyzeliniai automobiliai.
Verta paminėti, jog renkantis naują transporto priemonę – dyzeliniai automobiliai lieka tik trečioje vietoje. Juos lenkia benzininiai ir hibridiniai, varomi elektra ir benzinu. Vis dėlto, naujų dyzelinių automobilių buvo įregistruota kiek daugiau nei 3,8 tūkst. – 24 proc. daugiau nei pernai.
O štai naujų benzininių ir elektra varomų automobilių registravimas smuko. „Regitros“ duomenys rodo, jog naujų benzininių automobilių iki šių metų gruodžio 1 d. buvo įregistruota 21 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Naujų elektromobilių registravimas nusirito kiek daugiau nei 12 proc.
Tiesa, naudotų automobilių segmente abiem šiom degalų rūšims varomoms transporto priemonėms pavyko išlaikyti augimą. Benzininių naudotų automobilių įregistruota 7 proc. daugiau, o elektromobilių – virš 33 proc. daugiau.
Tam įtakos galėjo turėti išpopuliarėję hibridiniai automobiliai, kurie yra varomi benzinu ir elektra. Lyginamuoju laikotarpiu, naujų hibridų buvo įregistruota 29,2 proc. daugiau, o naudotų – net 49 proc. daugiau. Daugiausia naujų automobilių buvo būtent hibridai. Pasak specialisto, tokį augimą lemti galėjo patogumas vairuotojui.
„Hibridas – bene patogiausias pasirinkimas vartotojui. Tai – laiko patikrinta technologija, automobilių nereikia krauti, jie turi puikų galios ir sąnaudų santykį, itin mažą CO2 ir dauguma hibridų taip pat gana neblogai išlaiko vertę bėgant metams. Tad natūralu, kad vartotojai šiuos privalumus pastebi ir tuo remdamiesi daro sprendimą“, – tikina G. Dauparas.
Jo teigimu, kitais metais kardinalių pokyčių rinkoje nenusimato, todėl svarstant pirkti naują automobilį reikėtų atsižvelgti į savo poreikius ir finansines galimybes, nes tinkamiausias laikas pirkti naują transporto priemonę – tada, kai kišenė leidžia tai daryti. Be to, svarbu atsižvelgti ir į žaliąjį kursą.
„Manau, kad visų pirma reikia būti sąmoningu ir suvokti ko reikia. Jei žmogus gyvena vienas – nedidelis elektromobilis gali būti puikus sprendimas – valstybės paskata, nemokamas parkavimas, A juostos, jokio CO2. Jei šeima didelė, o kelionės būna tiek mieste, tiek užmiestyje – hibridinis SUV yra puikus pasirinkimas. Žmones dažnai neapsvarsto, koks jų tikrasis poreikis.
O kalbant apie rinką ir pokyčius – pasaulis nebeis atgal ir taršos mažinimo akseleratoriaus tikrai neatleis. Bent jau Europos Sąjunga, todėl, manau, būtina pagalvoti apie perkamos transporto priemonės taršumą“, – sako G. Dauparas.
Iš viso per 11 šių metų mėnesių lietuviai įregistravo beveik 150 tūkst. naudotų ir šiek tiek virš 27,5 tūkst. naujų lengvųjų automobilių.