Aptiko keistą fenomeną
Teigiama, kad EK ekspertai stebėjo keistą fenomeną: oro kokybė miestuose gerėjo per lėtai, nei buvo tikimasi sugriežtinus išmetamųjų dujų kiekio reikalavimus.
Komisija pasamdė tyrėjus – „Joint Research Centre“, kurie matavo išmetamųjų dujų kiekius vairuojant. Tam buvo naudojama speciali sistema „Freeway Performance Measurement System“ (Pems).
Tai nešiojamas, mobilus prietaisas, kuris matuoja išmetamųjų dujų temperatūrą ir sudėtį.
2010 m. spalio 8 d., praėjus maždaug trejiems metams po „Joint Research Centre“ testų, vidiniame dokumente buvo paskelbta apie didelius, įtartinus neatitikimus dyzelinių automobilių išmetamųjų dujų emisijose. Ten rašoma, kad yra ir aiški priežastis: „dėl paplitusių naudojamų technologijų dyzeliniuose automobiliuose“.
Dar 2007 m. „Joint Research Centre“ darydami Pems testus pastebėjo, kad rodikliai stebint važiuojančius automobilius gerokai skiriasi nuo bandymų laboratorijose. 2008 m. šie rezultatai buvo aprašyti ir perduoti EK.
Dokumentai rodo, kad tiek pačioje EK, tiek ir bendraujant su Europos Sąjungos (ES) valstybių vyriausybėmis, buvo aptariama ši problema. Vokietijos Vyriausybė dar 2012 m. dalyvavo tam skirtame susitikime, tačiau dienos šviesą informacija pasiekė tik 2015 m. rugsėjį, kai kilo skandalas dėl teršalų rodmenų klastojimo „Volkswagen“ (VW) automobiliuose.
Spiegel.de rašo, kad dokumente greičiausiai kalbama apie išmetamųjų dujų valymo technologijas, kurios išsijungia esant tam tikroms aplinkybėms. Tai iš esmės draudžiama ES nuo 2007 m. Tik ypatingais atvejais išjungimas leidžiamas, pavyzdžiui, kai gresia variklio gedimas. VW įjungdavo jas laboratoriniuose testuose, kad sumažintų taršos kiekius.
JAV dyzelgeitas įgavo milijardinę finansinę išraišką
Praėjusiais metais JAV pareigūnai aptiko, kad kai kuriuose VW gamybos automobiliuose buvo įdiegta programinė įranga, iškreipdavusi teršalų emisijų testų metu gaunamus duomenis. Iš viso, anot „Volkswagen“, tokiomis sistemomis paveikta 11 mln. automobilių visame pasaulyje.
Vokiečių kompanija pasiekė sandorį su JAV pareigūnais ir vairuotojais, kuriems išmokės iki 10 tūkst. JAV dolerių kompensacijų kiekvienam. Bendrovei tai kainuos keliolika milijardų JAV dolerių. „Volkswagen“ turėtų išleisti iki 10 mlrd. JAV dolerių automobilių išpirkimams ir kompensacijoms, dar 7,2 mlrd. JAV dolerių bus skirta aplinkosaugos fondui, o 2 mlrd. JAV dolerių VW ketina investuoti į teršalų neišskiriančių technologijų kūrimą.
Iki šiol didžiausia Europos automobilių gamintoja išvengė sankcijų Senajame žemyne, tačiau Vokietijos spauda jau kelia į viešumą klausimą, kodėl taip yra. Teigiama, kad pačioje Vokietijoje su šia automobilių gamintoja kalbamasi kur kas švelnesniu tonu.
Vokietija stipriai priklausoma nuo šios automobilių gamintojos, ypač daug įtakos „Volkswagen“ turi Žemutinei Saksonijai, kuri yra ir koncerno akcininkė. Ne ką mažesnė ir politinė „Volkswagen“ įtaka, padėjusi šiai automobilių gamybos milžinei užsitikrinti galimybę nebrangiai patobulinti į skandalą įtrauktus automobilius atnaujinant programinę įrangą ir kai kuriais atvejais sumontuojant papildomą mechanizmą, kad išspręstų problemą.
Tačiau „Spiegel“ skelbiama informacija gali įpūsti naujo ir dar didesnio vėjo į skandalo malūno sparnus, tik šį kartą – užkabinant ne vien verslą, bet ir politikus. Ir taip greičiausiai nutiks dėl to, kad straipsnyje neminima konkrečiai „Volkswagen“, bet kalbama apie gamintojus apskritai. Kitaip sakant – problema gali būti gerokai platesnio masto.