Dyzeliniams automobiliams dar kartą skelbiama mirtis

Dar kone prieš dešimtmetį, kai ėmė plisti elektromobilių idėja, vidaus degimo technologijų priešai pradėjo trimituoti apie artėjančią tokių variklių mirtį. Nuo to laiko tvirtinimai, esą ateityje neliks benzinu ir dyzeliniu kuru „mintančio“ transporto, pasigirsta su stebinančiu reguliarumu.

Tokiomis kalbomis visų pirma taikomasi į seną gerą dyzelį – esą tai yra morališkai atgyvenę degalai, nuodijantys skruzdėles, paukštelius ir žmones. Atrodo, dar šiek tiek, ir dyzeliniu kuru varomi automobiliai bus pripažinti kaltais dėl dinozaurų išnykimo.

Įdomu tai, kad pastaruoju metu į dyzelines technologijas šnairuoti pradėjo tie, kurie į jas investavo šimtus milijonų ir iš jų susikrovė milijardus – patys gamintojai.

Tiesa, požiūris į šiuos degalus pasikeitė po to, kai tapo aišku, kad toliau klastoti išmetamųjų dujų rodiklių nebepavyks – ką iki šiol sėkmingai darė ir „Volkswagen“, ir kai kurie kiti automobilių pramonės milžinai.

„Gamyba neatsipirktų“

„Reuters“ pranešė, kad vienas didžiausių Prancūzijos automobilių gamintojų „Renault“ ketina nebegaminti dyzelinių variklių daugumai Europoje parduodamų automobilių.

Šis žingsnis esą yra atsakas į padidėjusius kaštus, kurių reikėtų siekiant užtikrinti, kad dyzeliniai varikliai atitiktų sugriežtintus išmetamųjų teršalų nuostatus. Apie tai neva kalbėta vidiniame kompanijos pasitarime, iš kurio ir buvo nutekinta informacija žiniasklaidai.

Tiesa, „Renault“ tokio pranešimo oficialiai nepatvirtino, nors pacituotas kompanijos vyresnysis vykdomasis pareigūnas Thierry Bollore, neva pareiškęs, jog dėl sugriežtintų išmetamųjų teršalų normų ir variklių testavimo metodų dyzelinių variklių gamyba neatsipirktų.

Susitikime su „Renault“ vadovais liepą jis pranešęs, kad dyzeliniai varikliai jau nebegaminami mažiausiems bendrovės automobilių modeliams, tokiems kaip „Twingo“.

Realybė – kitokia

Šiuo metu Prancūzijos pareigūnai atlieka tyrimą dėl galimai suklastotų „Renault“ duomenų apie išmetamuosius teršalus. Tyrimas pradėtas kaip garsiojo „Volkswagen“ „dyzelgeito“ (kuriam, beje, rugsėjo 18-ąją sukako lygiai vieneri metai) pasekmė.

Prancūzijos keliuose atlikto 100 automobilių tyrimo duomenimis, „Renault“ ir „Nissan“ modeliai realiomis važiavimo sąlygomis išmeta daugiau nei 8 kartus didesnį azoto oksido kiekį nei numatyta dabartiniuose nuostatuose.

Tiesa, apie tyčines „Renault“ machinacijas (pvz., naudojant, kaip „Volkswagen“ atveju, specialią programinę įrangą, sumažinančią teršalų parodymus bandymo metu) nekalbama. Tiesiog sertifikuotus testus tikrinami modeliai pereina be jokių problemų, o važiavimo tikru keliu sąlygomis iš išmetamojo vamzdžio išlekia „skaičiai“, kur kas didesni už nurodytus automobilio charakteristikose.

Griežtas ir dar griežtesnis

Būtina pažymėti, kad daugiau nei 60 proc. visų 1,6 mln. „Renault“ automobilių, parduotų Europoje praėjusiais metais, buvo varomi dyzeliu. Tad mažai tikėtina, kad artimiausiu metu populiaresniuose prancūzų modeliuose, pvz., „Clio“ ir „Megane“, dyzeliniai varikliai bus keičiami kitais.

Žinia, nuo 2019 metų Europos Sąjunga (ES) sugriežtins taisykles dyzeliniams varikliams ir reikalaus išmatuoti išmetamų teršalų kiekį realiomis vairavimo sąlygomis, todėl bus dar sunkiau atitikti naujuosius standartus.

O vėliau ES numatytas dar griežtesnis – „Euro7“ – aplinkosaugos standartas, kuriuo ketinama azoto oksido (NOx) normas dyzeliniams modeliams sumažinti perpus, nuo 80 iki 40 mg/km.

Išmirs palaipsniui

Tad kokios dyzelių perspektyvos? Gali būti, išties ne itin optimistinės. Jau ir dabar dabartiniai motorai sunkiai telpa į „Euro6b“ standarto leidžiamas ribas – tik brangiai kainuojančių išmetamųjų dujų rekuperacijos sistemų dėka.

Europos rinkai skirtuose A ir B klasių modeliuose dyzelių stengiamasi nebemontuoti (kaip minėtojo „Renault Twingo“ atveju), tad tikėtina, kad po kelerių metų eilė trauktis ateis ir paklausiausiems šiomis dienomis dyzeliniams varikliams nuo 1,5 iki 2 l darbo tūrio.

Kai kurių ekspertų teigimu, ilgiausiai gali atsilaikyti „premium“ klasės modeliai su galingiausiais dyzeliais, nes tokių automobilių pirkėjams kaina neturi didelės reikšmės.

Išeitis – elektromobiliai

Beveik neabejojama, kad ES išmetamųjų dujų kontrolės ir normų griežtinimo politikos nepakeis, tad automobilių gamintojams – pats laikas sėsti prie stalo perrašinėti savo strategijas.

Viena jų gali remtis tais pačiais elektromobiliais, juolab kad ir pavienės šalys šį ekologiškai švarų (tiksliau – sąlyginai švarų) transportą pripažįsta prioritetiniu. Pavyzdžiui, Nyderlandai planuoja naujas benzinu ar dyzeliniu kuru varomas mašinas šalyje uždrausti pardavinėti nuo 2025-ųjų.

Vokietija analogišką draudimą yra numačiusi realesniam terminui – 2050-iesiems. Tačiau jau dabar (nuo pavasario) čia galioja kompensacijos tiems, kurie perka alternatyviu kuru varomą transportą. Elektromobilio atveju ši suma siekia 4000 eurų, įkraunamo („plug-in“) hibrido – 3000 eurų.

Rinkodaros konsultacijų kompanija „AlixPartners“ prognozuoja, kad 2030 metais dyzeliniai modeliai sudarys vos 9 procentus Europos rinkos – palyginti su dabartiniais 52 proc. Esą jau 2025-aisiais gali būti automobilių pramonės koncernų, kurie nutrauks dyzelių gamybą.

Tikėtina, kad populiarėjant elektromobiliams jų kaina kris, o tai dar labiau paskatins juos pirkti – skirtingai nuo dyzelinių modelių, kurie dėl minėtų priežasčių tik brangs.

Tad perspektyva aiški?