„Elektromobilių parko ir aplinkai draugiško transporto plėtra yra neišvengiama ir vis labiau įsibėgėjanti tendencija. Tikėtina, kad per artimiausius penkerius metus ar dešimtmetį įvyks didysis virsmas, ir tvariosios technologijos įsitvirtins šalies gatvėse bei keliuose“, – pažymi SEB banko Lizingo departamento vadovas Saulius Mickus.
Jis atkreipia dėmesį, kad aplinką mažiau teršiančios alternatyvos vis labiau domina ne tik visuomenininkus, verslą, bet ir gyventojus. Tai atspindi SEB banko iniciatyva rugsėjį atliktos apklausos duomenys: 43 proc. Lietuvos gyventojų linkę teikti pirmenybę automobiliams su hibridiniu varikliu. Trečdalis (33 proc.) norėtų įsigyti automobilį benzininiu varikliu, o dar prieš du metus trečioje sąrašo vietoje buvusius dyzelinius automobilius šiemet išstūmė elektromobiliai: juos rinktųsi ketvirtadalis, 26 proc. apklaustųjų.
Net 40 proc. respondentų automobilio draugiškumą aplinkai laiko labai svarbiu kriterijumi, ir tokių gyventojų padaugėjo 10 procentinių punktų.
Keistis skatina ir klimatas, ir technologijų raida
„Pagrindinė priežastis, dėl kurios elektromobiliams skiriama tiek daug dėmesio, yra pasaulinė klimato krizė. Pirmosios COVID-19 pandemijos bangos metu pasaulis aiškiai pamatė, kaip gali atrodyti didmiesčiai, iš jo gatvių išnykus orą teršiančių automobilių srautams. Susimąstyti verčia ir šylantys orai: nenustebsiu, jei tendencijoms nesikeičiant 2030 m. automobilių žieminės padangos taps rekomendacija, o ne būtinybe, o mūsų vaikai žiemos pramogomis galės džiaugtis nebent uždarose arenose. Suprantama, didelį poveikį turi ir įstatymų leidėjų griežtinami reikalavimai automobilių gamintojams. Visa tai, kartu su tobulėjančiomis ir pingančiomis technologijomis, lems elektromobilių įsitvirtinimą jau artimiausioje ateityje“, – kalbėjo Andrius Šeršniovas, bendrovės „Ignitis“ E-mobilumo projekto vadovas.
Tokiam požiūriui linkęs pritarti ir žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius. Pasak jo, gamintojai elektromobilių asortimentą plečia įspūdingu tempu, ir kone kas trečia Lietuvos „Metų automobilio 2021” konkurse dalyvaujanti transporto priemonė yra varoma elektra. Tiesa, ekspertas atkreipia dėmesį, kad Lietuva vis dar naudotų automobilių kraštas, kur apie 60 proc. registruojamų automobilių varomi dyzelinu.
„Gyventojų norai ir elgsena gerokai skiriasi, ekologiškumas labiau aktualus miestų gyventojams, be to, jiems kol kas ir paprasčiau elektromobiliais naudotis, juos įkrauti. Žinoma, labai svarbus veiksnys yra kainų skirtumas: to paties gamintojo automobilis su benzininiu varikliu šiuo metu yra apie ketvirtadaliu pigesnis nei toks pat elektra varomas modelis. Tačiau šis skirtumas nuosekliai mažėja ir tikėtina, kad per artimiausius kelerius metus kainos priartės viena prie kitos“, – komentuoja V. Milius.
Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad dalis pirkėjų elektromobilių vis dar nesirenka ne vien dėl ekonominių motyvų. Įkrovimo stotelių tinklas ir atstumas, kurį galima įveikti leidžia baterija, tebėra svarbūs veiksniai.
Sparčiai plečia tinklą
Pašnekovai sutaria, kad kol kas elektromobiliai labiau tinkami judėti mieste. Tiesa, jei automobilio savininkas gyvena daugiabutyje ir neturi garažo ar nuolatinės vietos uždaroje stovėjimo aikštelėje, iššūkių gali kilti ir miestiečiams. „Ignitis“ atstovas A. Šeršniovas konstatuoja, kad norint įsirengti įkrovimo stotelę sostinės Fabijoniškių ar Pašilaičių rajono daugiabučio kieme, kol kas tenka įveikti nemažai iššūkių.
„Reikia gauti bendrijos ar namo administratoriaus sutikimą, suformuoti sklypą, suprojektuoti stotelės įrengimą, atvesti laidus, rasti rangovą stotelei, ją įrengti, paleisti... Vis dėlto, kai kurios savivaldybės jau vysto savo įkrovimo stotelių tinklą ir vietų elektromobiliams krauti šalia namų, daugės“, – teigia pašnekovas.
Tiesa, tokia padėtis sparčiai keičiasi. Europos Sąjungos teisės aktai jau numato būtinybę statant ar renovuojant gyvenamosios paskirties pastatus elektrifikuoti automobilių stovėjimo vietas, jeigu jų yra daugiau nei 10. Panašūs reikalavimai taikomi ir komerciniams pastatams. Čia reikalaujama elektrifikuoti 20 proc. vietų ir įrengti bent vieną įkrovimo stotelę. Iki 2025 m. ES šalys privalės supaprastinti stotelių įrengimo procedūras.
Anot A. Šeršniovo, jau ir šiuo metu Lietuva turi vieną labiausiai išvystytų įkrovos tinklų regione. Vilnius su 80 stotelių lenkia Taliną, Helsinkį, Varšuvą, o Lietuvoje iš viso veikia apie 130 greitojo ir apie 200 lėtojo įkrovimo stotelių, ir jų skaičius sparčiai auga – vien per šiuos metus „Ignitis ON“ stotelių tinklo išsiplėtė 70 procentų.
Pasmerkti sėkmei
Nuolat tobulinamos ir elektromobiliams skirtos baterijos: A. Šeršniovas atkreipia dėmesį, kad dar 2013 m. vidutinė elektromobilių baterijų talpa siekė 20 kW/h ir leido nuvažiuoti apie 100 km. Per mažiau nei dešimtmetį vidutinė talpa ir įveikiamas atstumas išaugo pustrečio karto. Prognozuojama, kad iki 2030 m. standartinis elektromobilis talpins apie 100-200 kWh energijos, kurios užteks įveikti iki 1 000 km atstumui.
Jau yra sukurtos baterijos, leidžiančios įveikti ir kelių tūkstančių kilometrų atstumą. Tad tikėtina, kad per artimiausią dešimtmetį pasirodys prieinamų modelių, leisiančių be rūpesčių leistis ir į tolimas keliones.
„Elektromobiliai yra tvarus, vidaus degimo variklius pakeisiantis sprendimas. Juo naudosimės ilgai. Tiesą sakant, alternatyvių technologijų nelabai ir yra. Vandeniliu varomu automobiliu teko važiuoti dar prieš keliolika metų, bet nuo tada ši technologija nelabai pasistūmėjo“, – komentuoja V. Milius.
„Ignitis“ atstovas su juo sutinka, vidaus degimo variklius vadindamas praėjusio amžiaus technologija. Pasak eksperto, kai pasaulio įstatymų leidėjai imasi visų priemonių kovai su klimato kaita, technologijos sparčiai tobulinamos, o gamintojai telkia jėgas elektra varomo transporto plėtrai, tikėtis vidaus degimo variklių renesanso nereikėtų.
„Šiandien pirkti naują automobilį su dyzeliniu varikliu – tai beveik tas pats, kas statyti malkomis šildomą namą, kai prieinami oro siurbliai ir kiti šiuolaikiški, efektyvūs, aplinką tausojantys sprendimai. Elektromobiliai yra pasmerkti sėkmei, nes realių alternatyvų jiems paprasčiausiai nėra“, – tvirtina A. Šeršniovas.