Tokius teiginius suformulavo ADAC (Allgemeiner Deutscher Automobil-Club) – vienos didžiausių automobilių asociacijų Europoje – nariai. Apie 21 mln. narių turinti organizacija atliko išsamų naujausių elektromobilių tyrimą ir nustatė realiomis sąlygomis pasiekiamus jų įkrovimo spartos skaičius.
Ekspertų išvada – kone visais dabartiniais elektromobiliais, kurių gamintojai deklaruoja 400 ir daugiau viena įkrova nuvažiuojamų kilometrų, galima be baimės leistis į ilgas išvykas, mat jų energijos atsargos gana greitai papildomos.
Su šia išvada sutinka ir asociacijos „Association of Automotive Intelligence“ prezidentas Matas Buzelis. Žinovo teigimu, ilgose kelionėse vairuojant bet kokia energijos rūšimi varomą automobilį patartina sustoti kas 300 kilometrų ir bent jau trumpam pailsėti nuo vairavimo.
„Ši nerašyta kartelė dažniausiai yra natūrali. O keliaujantiems su vaikais daugiau nuvažiuoti vienu ypu ir taip turbūt bus sudėtinga“, – priduria pašnekovas.
Nustatė įkrovimo stotelių lyderius
ADAC atlikti matavimai parodė, kurie elektromobiliai yra geriausi sparčiojo įkrovimo stotelėse, – būtent tokiose paprastai vairuotojai įkrauna savo transporto priemones išsileidę į ilgas keliones. Be to, daugelis elektromobilių savo lubas pasiekia būtent tada, kai važiuojama greitai, todėl išauga energijos sąnaudos, o baterijas gali tekti papildyti dažniau.
Suprantama, stoviniuoti ilgiau nei pusvalandį, kai priešaky laukia netrumpa kelionė, paprastai nesinori, todėl ADAC specialistai vertino, kokiam kilometrų skaičiui savo baterijų energijos atsargas gali papildyti elektromobiliai per 10, 20 bei 30 minučių.
Testo rezultatai atskleidė, kad ryškų pranašumą turi elektromobiliai, kuriuose įdiegta 800 V sistema. Testo metu tai buvo „Hyundai Ioniq 5“ ir gerokai brangesni „Genesis GV60“, „Porsche Taycan“ bei „Audi e-tron GT“ modeliai. Papildomai už puikius įkrovimo rezultatus bandytojai pagyrė ir 400 V sistemas turinčius „Mercedes-Benz EQS“ ar „BMW i4“ – jų vairuotojai gali solidžiai papildyti baterijas, jeigu turi kiek daugiau laiko.
Per ADAC testą, prieš fiksuojant įkrovimo galią, buvo nustatyta vienoda skirtingų modelių baterijų temperatūra. Atstumas buvo apskaičiuotas remiantis mišriu važiavimu miesto, kaimo ir greitkelio ruožais, apibrėžtais pagal realų „ADAC Ecotest“ ciklą.
Iš 50 bandytų elektromobilių daugiausia baterijos atsargas per 10 minučių papildė „Porsche Taycan“ (200 km), „Hyundai Ioniq 5“ (180 km), „Audi e-tron GT“ (179 km) ir „BMW i4“ (176 km). Po 20 minučių įkrovimo pirmavo „Porsche Taycan“ ir „Mercedes-Benz EQS 450“ (po 304 km), o jiems ant kulnų mynė „Mercedes-Benz EQE“ (303 km) ir „Hyundai Ioniq 5“ (302 km).
Po pusvalandžio vienvaldę lyderystę perėmė prabangūs didieji modeliai: „Mercedes-Benz EQS 450“ (423 km), „Mercedes-Benz EQE“ (400 km), „Mercedes-Benz EQS 580“ (395 km) ir „BMW i7 xDrive60“ (377 km). „Porsche Taycan“ po 30 minučių galėjo nuvažiuoti papildomus 331 km, o „Hyundai Ioniq 5“ – 345 km.
„Žiūrint į elektromobilius, kurie viena įkrova įveikia apie 400 ir daugiau kilometrų, atrodo, jog jų vairuotojams greičiausiai jau ir nebelieka diskomforto zonos, jeigu pasirinktame kelyje yra pakankamai infrastruktūros. O šios diegiama daug ir įspūdingais tempais“, – pastebi M. Buzelis.
Apribojimai – ne dėl baterijų
Profesionalo tvirtinimu, tobulėjant elektromobiliams ir plečiantis infrastruktūrai, pagrindiniu iššūkiu tampa ne be sustojimo nuvažiuojami atstumai, o gebėjimas susiplanuoti kelionę ir iš anksto atlikti namų darbus. Anot pašnekovo, reikia įsivertinti savo maršrutą ir pasidomėti, kokios įkrovimo vietos pakeliui laukia, kokių operatorių bus valdomos stotelės.
„Nes tai paprastai reiškia, kad reikia atsisiųsti kiekvieno konkretaus operatoriaus programėlę, tuomet ją susieti su savo mokėjimo kortele arba kitaip aktyvuoti ir taip iš esmės pasirengti naudotis daugybės skirtingų operatorių paslaugomis su skirtingomis jų teikimo taisyklėmis. Kitaip gali tekti prakaituoti prie įkrovimo stotelės pačiu netinkamiausiu metu nesėkmingai bandant ką nors aktyvuoti ar ieškant stotelės veikimo instrukcijos anglų kalba“, – atkreipia dėmesį M. Buzelis.
Jis pažymi, kad ilgų kelionių elektromobiliu visuma yra vertintina ne tik pagal įkrovimo laiką, bet ir pagal visą procesą. Skirtingi įkrovimo stotelių operatoriai linkę pririšti vartotojus prie savo paslaugų tinklo, siūlydami įvairias nuolaidas ar kitus privalumus, tad tai irgi gali pakoreguoti vairuotojų pasirinkimus.
„Bet pats sustojimo laikas, turint šiuolaikišką elektromobilį, tos 10 minučių ar pusvalandis, po kurio jau bus galima numinti 300 kilometrų, jau yra ta riba, kuri neturėtų kelti didesnių keblumų daugumai vairuotojų“, – svarsto pašnekovas.
Skirtingos strategijos
Įdomu ir tai, jog, vertindami elektromobilių įkrovimo spartą, ADAC ekspertai atkreipė dėmesį ne tik į tempą, bet ir į įkrovimo kreivės stabilumą. Paprastai įkrovimo greitis pasiekia maksimalų lygį esant žemesniam baterijos įkrovimo lygiui, o kai baterija užsipildo, tuomet palaipsniui mažėja. Tai susiję su techninėmis akumuliatorių bei jų valdymo sistemų ypatybėmis ir siekiu juos apsaugoti nuo neigiamo poveikio.
Tačiau šią kreivę gamintojai retai skelbia – paprastai nurodoma didžiausia įkrovimo galia. Tuo metu vairuotojai pastebi, kad jų automobilis kartais kraunasi greičiau, kartais – lėčiau. Būtent dėl šio skirtumo įkraunant 10, 20 ar 30 minučių lyderiai skyrėsi.
O skirtingų gamintojų modeliuose pritaikytos įkrovimo strategijos, skirtos akumuliatoriui apsaugoti, iš tikrųjų labai skiriasi. Apibendrinę įvairias įkrovimo kreives, ADAC specialistai priėjo išvadą, jog laikas efektyviausiai taupomas, jei įkrovimo procesas pradedamas tada, kai akumuliatoriaus įkrovos lygis yra žemas. O kuo našiau veikia sparčiojo įkrovimo funkcija, tuo lanksčiau elektromobilis gali būti naudojamas kasdieniame gyvenime ir ilgesnėse kelionėse.