Dar 2011 m. Susisiekimo, Ūkio ir Energetikos ministerijų iniciatyva buvo inicijuota kompleksinė elektromobilių transporto plėtros galimybių studija. Studijos tikslas – išnagrinėti elektromobilių transporto ir susijusios transporto infrastruktūros plėtros Lietuvoje poreikį ir galimybes, įvertinti jos galimą ekonominę ir aplinkosauginę naudą, identifikuoti problemas ir kliūtis bei, atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, pateikti rekomendacijas, kaip plėsti Lietuvoje elektromobilių transportą ir susijusią infrastruktūrą.
Studijoje buvo nagrinėjamos tik iki 8 eismo dalyvių ir ne daugiau kaip 3,5 tonos krovinius gabenančios klasės transporto priemonės, o analizuojant elektromobilius prioritetas buvo teikiamas gryniesiems elektromobiliams (BEV), iš tinklo įkraunamiems hibridams (PHEV) ir prailgintos kelionės elektromobiliams (REV). Teigiama, kad būtent tokio tipo elektromobiliai atneša didžiausią naudą saugant aplinką ir tausojant degalus.
Pavienių iniciatyvų neužtenka
Studijoje pastebima, kad Lietuvoje jau buvo padaryti pirmieji žingsniai populiarinant elektromobilius, tačiau pažymima, kad pagrindinės elektromobilių plėtros iniciatyvos kyla tik iš privataus sektoriaus.
Nors Susisiekimo ministerijos atstovai pripažįsta, kad studijoje išsakyta pastaba yra teisinga ir kad elektromobilių plėtros strategija yra būtina, teigiama, kad ji bus parengta tik apie 2014 m.: „Studijoje pateiktos išvados ir rekomendacijos bei Studijos pristatymų metu gautos pastabos ir pasiūlymai bus svarstomi elektromobilių darbo grupės posėdyje, kuris, atnaujinus sudėtį, preliminariai planuojamas 2013 m. sausį. Per šios darbo grupės posėdį taip pat bus svarstoma tolesnė elektromobilių plėtros eiga, t.y. ir elektromobilių plėtros strategijos parengimas. Kadangi šiuo metu tiek Europos Sąjungoje, tiek pasaulyje vis labiau pabrėžiama alternatyvaus kuro svarba, tikėtina, kad darbo grupei taip pat bus pasiūlyta rengti strategiją, kuri apimtų ne tik elektromobilius, bet ir kitas ekologiškesnio kuro transporto priemones – alternatyvaus kuro strategiją. Ją parengti rekomenduojama iki 2014 m.“, – „Atgimimui“ sakė susisiekimo ministro patarėjas Martynas Čerkauskas.
Apmokestinti teršėjus, subsidijuoti „švariuosius“
Studijoje taip pat užsimenama, kad Lietuvos vairuotojams trūksta ekologiško vairavimo supratimo ir kultūros, tačiau net jei ji ir būtų, dėl dabartinių elektromobilių kainų didžiajai vairuotojų daliai šios ekologiškos transporto priemonės esą vis tiek yra neįperkamos, o jų eksploatavimas atsieina tiek pat ar net brangiau nei transporto priemonių su vidaus degimo varikliais. Atsižvelgiant į mūsų šalies specifiką, studijoje siūloma elektromobiliams taikyti PVM lengvatas ir subsidijas, o tam reikalingas lėšas surinkti nežymiai apmokestinus vidaus degimo variklių transporto priemones.
Tiesa, iki šiol valdžios atstovai buvo itin skeptiškai nusiteikę mokestinių lengvatų ir subsidijų elektromobiliams atžvilgiu. Buvo laikomasi pozicijos, kad elektromobiliai tėra turtingųjų visuomenės sluoksnių užgaida, todėl nėra reikalo jų įsigijimą skatinti iš valstybės biudžeto lėšų. Panašu, kad valstybinėse institucijose šis požiūris tebėra plačiai paplitęs, tačiau pasiūlymas dėl transporto priemonių su vidaus degimo varikiais apmokestinimo gali šiek tiek jį sušvelninti.
„Subsidijos elektromobiliams būtų labai didelis žingsnis į priekį, tačiau tam lėšų kol kas nėra numatyta. Kaip viena iš priemonių subsidijų krepšeliui, studijoje buvo pasiūlytas minimalus metinis transporto priemonių su vidaus degimo varikliu apmokestinimas“, – teigiama M. Čerkausko komentare.
Tačiau laikinai einančio pareigas susisiekimo ministro patarėjas kartu pridūrė, kad ne tik subsidijos yra elektromobilių skatinimo priemonės: „Tai – ir nemokamas elektromobilių stovėjimas (jau taikoma Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje), ir A linijos jiems atvėrimas (KET pakeitimai įsigalios nuo 2013 m. sausio 19 d.).“
Siekiai turi atitikti galimybes ir indėlį
Vis dėlto bene svarbiausi studijos elementai yra elektromobilių plėtros Lietuvoje scenarijų vertinimas ir geriausio plėtros modelio identifikavimas. Studijoje buvo analizuoti trys elektromobilių plėtros scenarijai: du numatyti Susisiekimo ministerijos ir vienas pasiūlytas studijos rengėjų, būtent jis ir buvo įvertintas kaip turintis didžiausią galimybę būti įgyvendintas.
„Lietuvos tikslus palyginus su užsienio valstybių išsikeltais tikslais ir ekspertų prognozėmis dėl pasaulinių elektromobilių skaičiaus tendencijų, daroma išvada, kad Lietuvos Tikslas 1 (20 proc. viso automobilių parko – elektromobiliai) ir Tikslas 2 (2–4 proc. automobilių parko – „tikrieji“ elektromobiliai), neatitinka užsienio praktikos, yra pernelyg ambicingi ir sunkiai įgyvendinami. Atsižvelgiant į Lietuvos specifiką ir užsienio šalių tikslus, Tikslas 3 (3–10 proc. naujai perkamų automobilių – „kištukiniai“ elektromobiliai) atrodo realiausias.“
Studijoje taip pat siūloma kombinuoti privataus sektoriaus iniciatyvas su valstybinėmis, ypač atsižvelgiant į tą faktą, kad Susisiekimo ministerija iki šiol laikėsi pozicijos, kad elektromobilių plėtrai užteks privatininkų indėlio. Tikėtina, kad ateityje šis požiūris gali keistis.
„Valstybės indėlio į elektromobilių plėtrą poreikis, reikalingumas bei dydis bus numatytas strategijoje bei plėtros įgyvendinimo planuose. Tai labai priklausys nuo mūsų valdžios požiūrio į ekologišką transportą, ES politikos bei esamų valstybinių lėšų. Viena iš elektromobilių skatinimo ir populiarinimo priemonių galėtų būti žalieji pirkimai valstybiniame sektoriuje. Taip pat galėtų būti studijoje pasiūlytas pilotinis projektas, kurio metu tikslinei grupei (valstybinės institucijos, įmonės, elektromobilių entuziastai) jungtiniam elektromobilių įsigijimui galėtų būti gautos/suteiktos lengvatinės sąlygos. Taip būtų populiarinami elektromobiliai ir skatinamas domėjimasis tokiu transportu“, – nurodė M. Čerkauskas.
Kitų metų pradžioje, kai pasikeitusi valdžia sušauks elektromobilių darbo grupės posėdį, ims aiškėti, ar nauja politinė valia sieks, kad Lietuva neatsiliktų nuo pasaulinės transporto pažangos, ar bus inertiška ir šalis dar ilgai vilksis elektromobilizacijos ariergarde.