Lietuva ir kitos šalys vejasi lyderes

Dr. Vytautas Jokužis, kompanijos „Elinta“ generalinis direktorius, pastebi, jog aplinką tausojantys automobiliai – jau tapo įprastu vaizdu tokių šalių, kaip Norvegija ir Nyderlandai keliuose. Skaičiuojama, kad daugiau nei pusę pernai Norvegijoje parduotų naujų automobilių sudarė elektromobiliai ir hibridiniai automobiliai.

Tiesa, nors pavyti šioje srityje lyderiaujančias šalis dar šiek tiek užtruksime, tačiau elektra varomų automobilių skaičius mūsų šalies keliuose kasmet paauga kone dvigubai. Kartu auga ir jiems įkrauti skirtų stotelių poreikis, o energetikos kompanijos aktyviai rengiasi prasidedantiems pokyčiams šioje srityje.

Žingsniai elektrinio transporto link

„Ilgą laiką – nuo pat „Elintos“ įkūrimo iki 2007-ųjų – dirbome automatizacijos sprendimų srityje. Tačiau persikėlę į Kauno LEZ supratome, kad galime nuveikti daug daugiau. Taip 2011-aisiais, kuomet rinkoje pasirodė serijiniai elektromobiliai, kuriuos įpirkti buvo sunku, sugalvojome, kad galime pagaminti savo – ir pirmąjį „Toyota Aygo“ pavertėme elektromobiliu.

Jį reikėjo įkrauti, todėl pastatėme pirmąją Lietuvoje viešą elektromobilių įkrovimo stotelę“, – apie pirmuosius žingsnius į elektrinio transporto sektorių pasakoja V. Jokužis.

„Elinta“ Lietuvoje jau yra įrengusi apie 500 elektromobilių įkrovimo stotelių. Dalis jų – prie privačių pastatų ir elektromobilių savininkų garažuose, kitos įrengtos didžiųjų Lietuvos miestų automobilių parkavimo aikštelėse, prie prekybos centrų, biurų. Dar keli šimtai stotelių įrengta užsienio šalyse – Švedijoje, Italijoje, Portugalijoje, Islandijoje ir kitur.

Elektromobilių privalumai

Pirmasis „Elintos“ sukurtas elektromobilis nuvažiavo jau daugiau kaip 100 tūkst. kilometrų. Tačiau jam reikia kur kas mažiau techninio aptarnavimo nei įprastais degalais varomam automobiliui – nereikia keisti tepalų ir jų filtrų, kur kas lėčiau dyla stabdžių kaladėlės ir pan., tad galbūt nuvažiuos ir antra tiek.

„Be to, elektromobilio reakcija į vairuotojo norus yra kur kas staigesnė nei įprastais degalais varomo automobilio, o energijos jis sunaudoja kur kas mažiau. Nuvažiuoti 100 km atstumą elektromobiliu reikia elektros už kiek daugiau nei 2 eurus, o tai apie triskart ekonomiškiau, nei važiuojant benzinu varomu automobiliu“ – skaičiuoja V. Jokužis.

Vertinant tai, jog dalyje viešojo įkrovimo stotelių elektromobilius leidžiama įkrauti nemokamai, o kai kuriuose miestuose važiuoti autobusų juosta bei nemokėti už parkavimą centre, elektromobilis tampa nepamainomu didmiesčių transportu, ypač kaip antrasis šeimos automobilis. Įmonės ir organizacijos taip pat atranda elektromobilių privalumus ir vis dažniau savo automobilių parką papildo būtent elektriniu transportu.

Piką pasieksime pingant baterijoms

„Esminiai pokyčiai elektrinio transporto srityje vyksta jau dabar. Pingant elektromobilių baterijoms ir didėjant jų talpumui, galima nuvažiuoti vis didesnius atstumus. Pernai pasirodė ekonominės klasės elektromobiliai, vienu įkrovimu galintys nuvažiuoti apie 300 kilometrų, tuo tarpu „Tesla“ automobiliai jau kuris laikas gali įveikti iki 500 km atstumą. Artimiausioje ateityje elektromobilių nuvažiuojamas atstumas turėtų pasiekti ir 1000 kilometrų vienu įkrovimu“, – prognozuoja V. Jokužis.

Pašnekovas skaičiuoja, kad anksčiau rinkoje buvo vos keletas elektromobilių modelių, o šiuo metu – bent 50. Juos siūlo ne tik tokie gamintojai kaip „Tesla“, bet ir BMW, „Nissan“, „Volkswagen“, KIA, „Hyundai“ ar netgi „Porsche“.

Jo vadovaujama įmonė, atradusi elektrinio transporto sritį, ties dabartiniais pasiekimais planuoja nesustoti: „Tokios transporto priemonės kasmet tampa vis populiaresnės, todėl nuosekliai eisime šiuo keliu. Ilgainiui įsigyti elektromobilius taps vis pigiau, o įkraudami juos žaliąja elektros energija, prisidėsime prie aplinkos tausojimo.

Būtent taip – nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ tiekiama žaliąja energija – jau dabar įkrauname įmonės elektrinį transportą, šitaip prisidėdami prie svarbių pokyčių.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)