Dėl blogo oro ir pumpavimo gedimų metiniai ličio gavybos rezultatai Olarozo kasykloje Šiaurės Argentinoje buvo 21 proc. mažesni negu iš pradžių planavo „Orocobre“. Nors reikalai po truputį gerėja, įmonės vadovas Richardas Seville'as sako, kad bendrovė „arba neįvertino darbų sudėtingumo, arba pervertino savo galimybes“.
Gamintojams visame pasaulyje sunkiai sekasi patenkinti ličio paklausą, kai elektrinių automobilių pardavimai beveik nuo nulio prieš dešimt metų išaugo iki daugiau kaip pusės milijono 2016 metais. Pavyzdžiui, E. Musko bendrovės „Tesla Inc“ automobilio „Model S“ baterijai reikia maždaug 45 kg ličio karbonato. Šiuo metu Argentinoje, kur glūdi treti pagal dydį pasaulio ličio ištekliai, planuojama atidaryti daugiau kasyklų, bet sunkumai Olaroze – pirmoje naujoje Pietų Amerikos ličio kasykloje per du dešimtmečius – riboja finansavimą naujoms įmonėms.
„Netikrumas dėl tiekimo kelia kainas ir verčia nervintis investuotojus, – sakė Santjage įsikūrusios ir ličio klausimais konsultuojančios bendrovės „SignumBOX“ vadovė Daniela Desormeaux. – Kad būtų patenkinta auganti paklausa, reikia, kad kiekvienais metais rinkoje atsirastų po naują projektą. Jeigu to nebus, rinka bus įtempta“.
Australija yra didžiausia ličio gamintoja, tačiau Čilei ir Argentinai tenka 67 proc. visų pasaulio ličio išteklių, rodo JAV geologijos tarnybos „U. S. Geological Survey“ duomenys.
Išgauti litį iš druskynų, kurie yra nusėję sausringus Pietų Amerikos šiaurinius regionus, yra kur kas lengviau ir pigiau, negu iš po žemių kasti tokį metalą kaip varis. Gamintojai tiesiog pumpuoja druskos tirpalą į garinimo baseinus ir, išgarinę drėgmę, susirenka mineralą.
Tačiau „Orocobre“ patirtis Argentinoje rodo, kad šis procesas kelia iššūkių, ypač naujokams.
Australijoje įsikūrusi bendrovė „The Brisbane“ iš pradžių prognozavo, kad per metus nuo birželio iki birželio bus išgauta 15 tūkst. tonų produkcijos. Vėliau šie tikslai buvo sumažinti iki 12 tūkst. – 12,5 tūkst. tonų. Galiausiai paaiškėjo, kad pavyko išgauti tik 11 tūkst. 862 tonas. Dažniausiai šaltis ir apsiniaukęs oras sulėtindavo drėgmės garinimą ir apribodavo produkcijos transportavimą.
Pumpavimo gedimai taip pat reiškė, kad ne visada reikiamoje vietoje yra pakankamai druskingo tirpalo. Nuo to karto „Orocobre“ jau skyrė pinigų, kad patobulintų pumpavimą iš vieno telkinio į kitą – tai buvo padaryta pačiu laiku, prieš prasidedant svarbiam garinimo periodui, praėjusią savaitę per vieną interviu sakė R. Seville'as.
Nors praėjusiais metais šios bendrovės akcijų vertė augo dvigubai, šiemet jos smuko 30 proc.
„Ličio gavyba nėra lengva, – sakė „CRU Group“ vadovas Pietų Amerikai Juanas Estebanas Fuentesas. – Ji reikalauja gilių techninių ir cheminių žinių. Akivaizdų, kad sutrikimų bus ir daugiau, nes į rinką žengia kasyklos, kurios niekada nepumpavo ličio ir neturi techninių žinių.“
Auganti paklausa ličiui, kuris naudojamas naujos rūšies lengvoms, daugkartinio įkrovimo baterijoms gaminti, šio mineralo gamintojus užklupo netikėtai. „Tesla“ gigafabrikas Nevadoje iki 2018 metų siekia pagaminti maždaug 500 tūkst. baterijų automobiliams. Šis minkštas, sidabro spalvos metalas taip pat naudojamas mobiliųjų telefonų baterijoms.
Ličio karbonato, kurį išgauna ši pramonė, kainos per penkerius metus iki 2016-ųjų išaugo daugiau kaip dvigubai, teigia „UBS Group AG“. Šios medžiagos kaina nuo birželio iki liepos pakilo 5 proc. ir dabar siekia vidutiniškai 14 tūkst. 250 dolerių už toną, nurodo „Benchmark Mineral“.
Didėjant ličio paklausai, kurią skatina elektriniai automobiliai, užkariaujantys vis didesnę pasaulinio automobilių parko dalį, Argentina ir Čilė stengiasi prisivilioti kalnakasybos bendroves, nes išgauti litį iš druskos tirpalų kainuoja maždaug nuo 2 tūkst. iki 3,8 tūkst. dolerių už toną. Tuo tarpu Australijoje, kur litis kasamas iš uolienų, gavybos kaina siekia nuo 4 tūkst. iki 6 tūkst. dolerių.
Nepaisant to, manoma, kad dauguma projektų sunkiai įsibėgės.
Iš 39 ličio bendrovių, kurias seka CRU, tik keturios turi tvirtų įsipareigojimų. Jos visos savo veiklą vykdo Kinijoje ir parūpina maždaug 24 tūkst. tonų ličio kasmet. Kiti 10 projektų, kuriems tenka 400 tūkst. tonų ličio, vertinami kaip „tikėtini“ ir buvo pradėti Kanadoje, Čilėje, Kinijoje, Meksikoje, Argentinoje ir Australijoje. Tačiau iš jų veikiausiai tik 30 proc. pereis prie tikrosios gavybos, pažymi CRU.