Vienas tokių entuziastų – kaunietis Arūnas Januška. Elektromobilių bei hibridinių automobilių detalėmis prekiaujančios įmonės „Hibdeta“ įkūrėjas tikina, kad elektra varoma transporto priemonė yra ne tik itin pigiai išlaikoma, bet ir labai komfortiška. O pridėjus miestų savivaldybių suteikiamas lengvatas, tokios transporto priemonės turėjimas atrodo kaip pats geriausias sprendimas, kokį tik gali priimti miesto gyventojas.
Tačiau, nors elektromobilių skaičius Lietuvoje ir auga, nuo kaimyninių valstybių atsiliekame, ką bekalbėti apie Europos Sąjungą. Kodėl?
Pagrindinė problema – piniginė
Automobilių detalių pardavėjas savo verslą pradėjo prekiaudamas tik hibridiniams ir elektromobiliams skirtomis dalimis, tačiau vėliau veiklą išplėtė iki prekybos detalėmis bet kokiai M1 kategorijos transporto priemonei. Kaip sako Arūnas, vien iš prekybos tokiomis specifinėmis prekėmis išgyventi dar neįmanoma, tačiau ateityje jis tikisi grįžti prie pirminės idėjos.
Nepaisant to, kad parduotuvės asortimentą reikėjo išplėsti, A. Januška neatsisakė kitų Lietuvoje neįprastų idėjų: pavyzdžiui, „Hibdeta“ parduotuvės interjeras išklotas dirbtine veja, o parduodamų prekių kainoraščiuose nurodyta galutinė kaina – čia nuolaidos neegzistuoja.
„Stengiuosi vadovautis principu: nepirk nuolaidos, pirk prekę. Nesuprantu, kam reikia daryti 30-50 proc. nuolaidas?“, – stebisi verslininkas.
Jis taip pat stebisi nemažos dalies žmonių klausimais, kada gi Lietuvoje elektromobilius bus galima pamatyti kiekvienoje gatvėje. A. Januška įsitikinęs: problema yra tik lietuvių piniginėse.
„Kai kurie žmonės sako – neperkame elektromobilio, nes jam nėra infrastruktūros. Vyriausybė sako – nestatome stotelių, nes mažai elektromobilių. Tačiau šis uždaras ratas neegzistuotų, jeigu žmonės paprasčiausiai uždirbtų daugiau“, – įsitikinęs elektromobilių entuziastas.
Kiek lietuvių gali nusipirkti naują elektromobilį, jeigu šie kainuoja bent 30 tūkst. eurų? Kiek jų gali įsigyti 2-3 metus naudotą, kurių kaina – nuo 10 tūkst.? Anot verslininko, kai vidutinis Lietuvoje įsigyjamas automobilis yra vertas vos 3-4 tūkstančių eurų, apie triskart daugiau kainuojančias ir mažiau praktiškas transporto priemones svaičioti neverta.
„Elektromobilių Lietuvoje ženkliai padaugės tuomet, kai atlyginimai Lietuvoje bus bent kaip Europos Sąjungos šalių vidurkis. Vidutinis atlyginimas Lietuvoje siekia vos 600 eurų – kaip manote, kiek žmonėms reikėtų dirbti vardan elektromobilio? Jiems net elektrinį dviratį įsigyti sunku“, – sako A. Januška.
Galimas elektros trūkumas
Nors paties elektromobilio įsigijimo kaina yra aukšta, jo eksploatacija – keliskart pigesnė nei tradicinių vidaus degimo variklius turinčių transporto priemonių. Tą A. Januška pabrėžia kiekvienam, susidominčiam elektromobilio pirkimu.
Elektra varomų automobilių vairuotojai šiandien Lietuvoje gali naudotis viešajam transportui skirtomis eismo juostomis ir išvengti eismo spūsčių, naudotis nemokamu stovėjimu miestų centruose (užsisakius specialius leidimus), nemokamu įkrovimu viešose vietose esančiose stotelėse (bent jau kol kas), tačiau pats didžiausias privalumas – komfortas. Joks vidaus degimo variklį turintis automobilis nevažiuoja taip tyliai ir tolygiai kaip varomas elektra.
„Nors pats šiandien elektromobilio dar nevairuoju – jis per brangus, tačiau prie parduotuvės esu įrengęs viešą greitojo įkrovimo stotelę. Mano svajonių automobilis, kurį tikrai kažkada įsigysiu, yra „BMW i3“. Man tai daiktas, kuris idealiai tinka šiame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, jis turi tokias ateities automobilio formas“, – vokiečių kūriniu žavisi A. Januška.
Kalbėdamas apie elektromobilių atnešamą naudą, A. Januška nepamiršta ir jų trūkumų. Vienas jų gali būti jaučiamas itin stipriai elektromobiliams išpopuliarėjus – elektros energijos trūkumas. „Hibdeta“ parduotuvės savininkas netgi prognozuoja, jog Lietuvoje po 10 metų turėtų prasidėti atominės elektrinės statyba, nes šalyje tiesiog pritrūks elektros energijos, o vien atsinaujinančių šaltinių generuojamos galios nepakaks.
Nuo didžiulio elektros poreikio ateityje gali išgelbėti dar modernesnė transporto priemonė, varoma vandeniliu. Tačiau tokių jėgainių potencialu vairuotojas netiki.
„Aš asmeniškai ant tos vandenilio bombos atsisėdęs nevažiuočiau. Jūs tik pažiūrėkite, kokie ten balionai, koks didelis slėgis. Avarijos metu būna kartais, kad elektromobilis dėl pažeistų ličio baterijų užsidega. O tie vandeniliniai, jeigu pakliūtų į avariją ir užsidegtų, tai 100 metrų spinduliu reikėtų žmonėms skubiai evakuotis“, – technologijos naudingumu abejoja kaunietis.
Kalbėdamas apie viešąjį transportą, A. Januška teigė, kad jau šiandien dalis taksi yra varomi elektra, o praeis keleri metai ir tokių bus dauguma. Kaip ir autobusų. Tačiau sunkvežimiai šioje srityje atsilieka keleriais metais ir dar turi pereiti hibridinių modelių stadiją.