Ekspertai tikina, kad prie elektrinių arba iš dalies elektrinių automobilių populiarumo prisideda naujų modelių atsiradimas ir pasipildanti antrinė rinka. Vairuotojams siūlomas visas pluoštas tikrųjų elektromobilių, iš elektros lizdo įkraunamų plug-in bei hibridų.
Automobilių skelbimų portalo „Autogidas.lt“ vadovas Evaldas Narbuntovičius sako, kad nors elektromobiliai lietuviams tampa vis labiau įkandami, tačiau dažnas dar ieško tarpinio elektrinio automobilio varianto.
„Šiuo metu vis dar populiaresni yra hibridiniai automobiliai. Jie sudaro apie 60 proc. visų elektra varomų automobilių skelbimų, o visiškai elektriniai automobiliai – apie 40 proc. skelbimų. Elektromobilius dažniausiai renkasi tie pirkėjai, kurie turi galimybę įkrauti automobilį namuose arba darbe. Taip pat, turintys galimybę ilgesnius atstumus važiuoti kitu transportu, pavyzdžiui, kitu šeimai priklausančiu, dažniausiai ne elektriniu, automobiliu“, – pažymi E. Narbuntovičius.
Kokie automobiliai ieškomiausi?
„Autogidas.lt“ vadovo E. Narbuntovičiaus teigimu, rinkoje dar nėra tiek daug elektromobilių, kurie viena įkrova gali įveikti 350 kilometrų ar daugiau. O jei automobilio įveikiamas atstumas yra pakankamai didelis, kad viena įkrova pavyktų nuvažiuoti nuo Vilniaus iki pajūrio, jo kaina įkandama ne kiekvienam pirkėjui.
„Ne paslaptis, kad į antrinę rinką patekęs elektromobilis yra patrauklesnis dėl kainos ir ekologiškumo santykio. Fiziniai asmenys dažniausiai nėra linkę išleisti apie 50 tūkst. Eur naujam, talpiam, šeimos poreikius tenkinančiam elektromobiliui. Dėl to pastebime suaktyvėjimą naudotų elektrinių automobilių rinkoje. Populiariausiais išlieka tie, kurių pagaminta daugiausiai: hibridiniai „Toyota Prius“, „Toyota Auris“, „Lexus RX 400h“, „Honda Civic“, visiškai elektriniai „Nissan Leaf“, „Tesla Model S“, Tesla Model 3, BMW i3 ir „Volkswagen UP“, – pastebi „Autogidas.lt“ vadovas.
Elektrinių automobilių skirtumai
VĮ „Regitra“ duomenimis praėjusiais metais, lyginant su 2021-aisiais, hibridinių automobilių įregistruota maždaug 25 proc. daugiau. Tuo metu visiškai elektrinių automobilių ir vadinamųjų plug-in – po maždaug 34 proc. Šių metų VĮ „Regitra“ duomenimis, Lietuvos keliais važinėja apie 57,5 tūkst. hibridinių automobilių (įskaitant plug-in) ir maždaug 7,3 tūkst. pilnai elektrinių automobilių.
Bendrovės „Deals on wheels“ įkūrėjas Laurynas Boguševičius sako, kad lietuviai ieškodami elektrinio automobilio domisi ne tik jų kaina, bet ir teikiamomis naudomis.
„Hibridiniai automobiliai neturi tiesioginio baterijos įkrovimo iš elektros lizdo. Toks automobilis tik elektra įveikia nedidelį atstumą, dažniausiai, važiuojant nedideliu greičiu. Stipriau akseleruojant arba stabdant, baterija po truputį pasipildo ir nedidelį atstumą vėl galima įveikti elektra. Tačiau tokių automobilių savininkai nepretenduoja į valstybės siūlomas kompensacijas, negali važiuoti A+ juostomis, naudotis kitomis elektromobilių savininkams taikomomis lengvatomis. Tokie automobiliai padeda važiuoti taupiau, o ir antrinėje rinkoje jų pasirinkimas sparčiai didėja“, – sako L. Boguševičius.
Elektromobilių eksperto teigimu – plug-in yra artimesni tikriesiems elektromobiliams. Tokie modeliai turi vidaus degimo ir elektrinį variklius. Turi ir du skirtingus užpildymo „bakus“ – vieną degalams, o kitą elektrai. Tačiau tokie automobiliai vien elektra gamintojų pateiktais duomenimis įveikia apie 30–40 kilometrų.
„Realybėje įveikiamas atstumas yra mažesnis nei deklaruoja gamintojai. Iš esmės, didžiajai daliai vilniečių viena įkrova pavyksta nukeliauti iš namų į darbą ir atgal, o jei namuose arba darbe galima įsikrauti bateriją, tai miesto kelionėms plug-in neblogai pasitarnauja. Tačiau ir šių automobilių turėtojai negali pretenduoti į subsidijas ar galimybę keliauti elektromobiliams skirtomis juostomis, gali tik gauti elektromobiliams skirtus valstybinius numerius“, – pažymi L. Boguševičius.
Masinei elektromobilizacijai dar anksti
Ir nors elektrinių automobilių skaičius Lietuvoje auga, E. Narbuntovičius pažymi, kad šalis dar nėra pilnai pasiruošusi masinei elektromobilizacijai, o kiti alternatyvūs degalai, kaip vandenilis – regimi kaip tolima ateitis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Eksperto teigimu, elektromobiliams skirta infrastruktūra atsilieka nuo elektrinių automobilių pasiūlos, dėl šios priežasties lietuviai ir ieško tarpinių variantų.
„Įkrovimo stotelių Lietuvoje daugėja, bet ne taip greitai, kiek daugėja pačių elektrinių automobilių. Pakilus elektros kainoms, nemokamų įkrovimo stotelių savininkai gerokai sumažino vieno automobilio įkrovimo laiką. Mokamų, didelio našumo įkrovimo stotelių Lietuvoje dar negausu. Taip pat, įtakos turi ir klimatinės sąlygos – esant šalčiams, elektromobilių nuvažiuojamas atstumas sumenksta, todėl įkrovimo stotelių tinklas yra itin svarbus komfortiškos kelionės užtikrinimui“, – akcentuoja „Autogidas.lt“ vadovas.
Kaip ateityje bus žymimi elektriniai automobiliai?
Tuo metu VĮ „Regitra“ matydama elektrinių automobilių augimo tendencijas, tikina, kad ir ateityje elektromobiliai keliuose išsiskirs iš įprastų automobilių su vidaus degimo varikliais.
„EV numerio ženklai elektromobiliams išduodami nuo 2016 m. liepos mėn. Atsižvelgiant į tai, kad šių transporto priemonių Lietuvoje kasmet daugėja, buvo priimtas sprendimas po E raidės naudoti kitas abėcėlės tvarka einančias raides. Šiuo metu registruojant elektromobilius, klientams pageidaujant, jiems priskiriami EA raidžių deriniai, kurių jau pagaminta 6 634 komplektai. Išnaudojus visus šios serijos derinius, bus pradėta naudoti EB serija ir analogiškai likę deriniai bus nustatomi pagal abėcėlės seką“, – sako VĮ „Regitra“ atstovė spaudai Justina Kazragytė.
Jos teigimu, dažnai asmenys, įsigiję naujus tik elektra varomus ar hibridinius, įkraunamus iš išorės automobilius, užsisako unikalius raidžių ir skaičių derinius arba renkasi vardinius numerio ženklus, taip norėdami išsiskirti kelyje.