Specialistų atsakymas paprastas: elektromobiliai yra tiems patiems fizikos dėsniams paklūstančios transporto priemonės, kaip ir visi kiti eismo dalyviai. Be to, juose montuojama tokia pati saugumo įranga kaip ir vidaus degimo varikliais varomuose modeliuose, kai kada – netgi pažangesnė.
Iškalbingi saugumo bandymų rezultatai
Paprastas būdas įsitikinti elektromobilių saugumu – peržvelgti juos testuojančių organizacijų pateiktus duomenis. O jie signalizuoja, kad elektromobiliai ne tik nenusileidžia, bet neretai ir pranoksta vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių saugumo rezultatus.
Vienu šviežiausių tokių pavyzdžių tapo elektromobilis „Cupra Born“. Per nepriklausomos saugumo organizacijos „EuroNCAP“ bandymus ispaniškas elektra varomas modelis gavo maksimalų penkių žvaigždučių įvertinimą. Gerus rezultatus demonstravo ir daugiau 2022 metais testuotų elektra varomų transporto priemonių: „Tesla Model Y“, „Volvo C40 Recharge“ ar „Kia EV6“.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovas Renaldas Gabartas pažymi, jog, kalbant apie elektromobilių pasyvaus ir aktyvaus saugumo sistemas, galima daryti prielaidą, kad jie mažų mažiausiai niekuo nenusileidžia įprastus degalus naudojantiems analogams.
„Kol kas didelė dalis elektromobilių yra pagaminti naudojant vidaus degimo varikliais varomų automobilių platformas, kurios savo ruožtu pasiekė tokį lygį, kad per „EuroNCAP“ bandymus paprastai surenka beveik maksimalų taškų skaičių. Vienintelė abejonė – ar taip pat efektyviai išsklaidoma kinetinė energija, atsirandanti priešpriešinio smūgio metu, kai elektromobilių priekinėje dalyje nėra variklio ir transmisijos. Tačiau, tikėtina, kad konstruktoriai tuos dalykus yra įvertinę ir tam tikras kėbulo vietas sustiprinę“, – sako specialistas.
Elektros pavaros platformos turi privalumų
R. Gabarto teigimu, ant specialiai jiems sukurtų platformų surinkti elektromobiliai lengvai išlaiko saugos bandymus. Tai patvirtina ir „EuroNCAP“ statistika. Pavyzdžiui, per šios organizacijos bandymus šiemet aukščiausius įvertinimus susižėrė tik ant elektromobilių platformos sukurti minėti „Tesla Model Y“, „Kia EV6“ ar „Cupra Born“.
Pastarasis modelis pagamintas naudojant „Volkswagen Group“ modulinę elektros pavaros unifikuotų konstrukcinių blokų sistemą (MEB), pasižyminčią standžia kėbulo struktūra ir daugybe pažangių technologijų. Jos taip pat pritaikytos kuriant elektra varomus „Volkswagen ID.3“, „ID.4“ ir daugybę kitų grupės valdomų prekių ženklų modelių.
Tai leido mažų šeimyninių modelių segmento atstovui pademonstruoti aukštus saugumo rezultatus – jie ypač svarbūs būtent tokių automobilių pirkėjams. Už suaugusiųjų apsaugą „Cupra Born“ skirtas net 93 proc. įvertinimas, o vaikų apsauga įvertinta 89 proc. Pagal pastarąjį rodiklį sportiškasis elektrinis hečbekas netgi pranoko 87 proc. įvertinimą gavusį „Tesla Model Y“.
R. Gabartas pažymi, kad didesnių problemų saugumo atžvilgiu nesukuria ir elektromobilių svoris, nors jis paprastai keliais šimtais kilogramų didesnis nei tradicinę pavarą turinčių automobilių.
„Veikiau priešingai – kadangi sunkios baterijos montuojamos elektromobilio apačioje, svorio centras tampa žemesnis, o transporto priemonės stabilumas padidėja. Elektromobiliams susidoroti netgi su „briedžio testu“ sekasi geriau nei vidaus degimo variklį turinčioms mašinoms“, – paaiškina pašnekovas.
Ši elektromobilių savybė atsitikus nelaimingam eismo įvykiui taip pat mažina tikimybę apsiversti arba verstis pakartotinai. Anot R. Gabarto, aktyviųjų saugos sistemų, montuojamų į elektros energija varomus modelius, sąrašas paprastai būna net ilgesnis nei analoguose su vidaus degimo motorais, nes tai brangesnės transporto priemonės.
Ne mažiau svarbu tai, kad elektromobilių technologijos be pertrūkio tobulinamos ir į šio tipo mašinas kone kasmet diegiami tiek mechaniniai, tiek programiniai patobulinimai. Tai įrodo ir tie patys saugumo testai.
Štai 2020 metais „EuroNCAP“ testais išbandytas „Volkswagen ID.3“ pelnė 6 proc. mažesnį (87 proc.) suaugusiųjų keleivių saugumo ir 2 proc. mažesnį (71 proc.) pėsčiųjų apsaugos įvertinimą nei naujesnis, tą pačią platformą naudojantis, 2022-aisiais išbandytas „Cupra Born“.
Paneigia populiarų mitą
R. Gabartas taip pat paneigia interneto forumuose gajų mitą, jog dėl gausybės sujungtų elektros energiją naudojančių įrenginių ir aukštos įtampos grandinės elektra varomos transporto priemonės linkusios dažniau užsidegti, o įvykus avarijai – tai, esą, beveik neišvengiama.
„Elektros energija varomas transportas iš tiesų kaip tik ne toks pavojingas gaisro rizikos požiūriu. Aukštos įtampos grandinės sukonstruotos taip, kad per incidentą, kai suveikia atitinkami davikliai, elektros tiekimas būtų nutrauktas“, – atskleidžia techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas.