Nuo pat elektromobilių atsiradimo pradžios visos Vakarų šalys ėmė skatinti jų įsigijimą įvairiomis priemonėmis – tiek teikdamos finansines dotacijas netaršių transporto priemonių pirkėjams, tiek koreguodamos kelių eismo taisykles. Dažniausiai elektromobilių vairuotojams suteikiamos tokios privilegijos kaip atleidimas nuo rinkliavos už stovėjimą ar galimybė važinėti viešajam transportui skirtomis eismo juostomis. Tačiau galima sutikti ir įdomesnių elektromobiliams skirtų taisyklių.
„Pavyzdžiui, dalyje Austrijos greitkelių, siekiant apsaugoti Alpių ekosistemą nuo taršos, maksimalus automobilių greitis yra ribojamas iki 100 km/val., tačiau elektromobiliais leidžiama važiuoti gerokai greičiau – 130 km/val. Logika paprasta – elektrinės transporto priemonės neišskiria teršalų, todėl ir greičio ribojimas joms neturi būti taikomas“, – sako žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovas Tomas Žilionis.
Lietuvoje greičio apribojimai visiems eismo dalyviams yra vienodi, tačiau T. Žilionis pažymi, kad ir mūsų šalyje kelionės elektromobiliais miestuose yra nepalyginti greitesnės, patogesnės ir pigesnės nei vairuojant automobilius su vidaus degimo varikliais.
„Praktiškai visos Lietuvos didžiųjų miestų ir kurortų savivaldybės elektromobiliams taiko privilegijas ir atleidžia nuo mokesčių už transporto priemonės stovėjimą bei leidžia važiuoti ten, kur kitiems eismo dalyviams draudžiama, pavyzdžiui, viešajam transportui skirtomis eismo juostomis“, – sako T. Žilionis.
Pasak jo, analogiška tvarka galioja ir Baltijos šalyse bei Lenkijoje – valstybėse, kuriose veikia „Enefit Volt“ viešojo įkrovimo stotelių tinklas. Štai Latvijoje elektromobiliais leidžiama važiuoti viešojo transporto juostomis, Rygoje bei Liepojoje šių automobilių vairuotojams nereikia mokėti už stovėjimą, o Jūrmala netaiko įvažiavimo rinkliavos. Estijoje elektrinės transporto priemonės yra atleidžiamos nuo kelių mokesčio, o Lenkijoje dauguma savivaldybių netaiko stovėjimo rinkliavos bei leidžia naudotis viešajam transportui skirtomis eismo juostomis.
Nuo nemokamų leidimų iki netaikomos rinkliavos
Vilniuje elektromobilius nemokamai norintiems statyti vairuotojams tereikia savivaldybės įmonėje „Susisiekimo paslaugos“ gauti nemokamą elektroninį leidimą ir savo transporto priemones, nemokėdami rinkliavos, jie gali statyti visose stovėjimo vietose, esančiose geltonojoje, žaliojoje, raudonojoje ir mėlynojoje zonose. Ši išimtis netaikoma tik privačių operatorių ir „Susisiekimo paslaugų“ valdomose aikštelėse.
Elektromobiliais sostinėje, aplenkiant spūstis, galima važiuoti ir specialiomis A+ ženklu pažymėtomis viešojo transporto juostomis.
Nemokami leidimai elektromobilius statyti mokamose vietose išduodami ir Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje bei Šiauliuose. Beje, Kaune elektrinių transporto priemonių vairuotojai neseniai įgijo dar vieną privilegiją. Antrojo Lietuvos miesto senamiestyje nuo rugpjūčio įsigaliojo sumažintos taršos zonos. Tai reiškia, kad kiekvienas senamiesčio kirtimas tranzitu kainuos 2 eurus. Tačiau elektromobiliams numatyta išimtis.
„Vakaruose miestų, kurie, siekdami savo senamiesčius apsaugoti nuo taršos, apmokestina įvažiavimą transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais ar net visai uždraudžia jų eismą, sparčiai daugėja. Kaunas Lietuvoje tapo pirmąja kregžde, tačiau neabejoju, kad ši praktika virs tendencija, kurią perims ir kiti didieji šalies miestai bei kurortai. Savivaldybės skaičiavimu, Kaune per pirmąsias tris savaites, kai galioja ši naujovė, tranzitinio eismo srautai senamiestyje susitraukė 30 proc., kartu mažėjo tarša ir triukšmo lygis. Tad tai yra sektinas pavyzdys kitiems miestams, kurie nori saugoti gražiausias savo vietas“, – akcentuoja T. Žilionis.
„Enefit“ ekspertas pažymi, kad įvairiems verslams – kurjeriams, maisto ir gėrimų tiekėjams restoranams, kitiems paslaugų sektoriaus atstovams – investicijos į elektromobilius tokiomis aplinkybėmis gali tapti nemažu pranašumu. Jie laisvai važiuos ten, kur konkurentai su tradiciniais automobiliais negalės arba turės už tai susimokėti.
Pasak jo, dar vienas verslui svarbus aspektas – komerciniai elektromobiliai mūsų šalyje Seimo sprendimu yra atleisti nuo kelių mokesčio, o tai taip pat leidžia mažinti transporto parko išlaikymo kaštus.
Priemonių imasi ir kurortai
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovas pastebi, kad svečius atvykti elektromobiliais skatina ir Lietuvos kurortai.
Pavyzdžiui, Palangos savivaldybė už 15 eurų išduoda leidimus, kurie visus metus leidžia elektromobilius statyti nemokamai. Toks leidimas apsimoka, net jei į Palangą pailsėti vykstate tik kelioms dienoms, kadangi mokant pagal standartinius šio kurorto įkainius didesnė suma susidarytų vos per vieną dieną.
Neringoje mokėti už stovėjimą reikia ir elektromobilių vairuotojams, tačiau jiems sutaupyti leidžia atleidimas nuo ekologinio įvažiavimo mokesčio, kuris taikomas visoms į Kuršių Neriją įvažiuojančioms transporto priemonėms, ir, priklausomai nuo metų laiko siekia 5, 10 arba 30 eurų.
„Dar laisviau elektromobilių vairuotojai gali jaustis Trakuose. Jiems ne tik nereikia mokėti 1–2,5 euro už valandą siekiančios rinkliavos, bet ir rūpintis tokią privilegiją suteikiančiais leidimais. Pakanka, kad automobilis yra pažymėtas specialiais elektrinėms transporto priemonėms skirtais ženklais, ir jį galima nemokamai statyti savivaldybės prižiūrimose parkavimo vietose“, – sako T. Žilionis.
Anot jo, netrukus besilankantys šiame mieste galės ne tik džiaugtis nemokamu stovėjimu, bet ir itin greito įkrovimo stotelėmis. Planuojama, jog „Enefit Volt“ tinklą dar artimiausiais metais papildys ir du 320 KW galios įkrovikliai Trakuose.
Viso iki metų pabaigos „Enefit Volt“ viešojo įkrovimo tinklą Lietuvoje turėtų sudaryti apie 350 įkrovimo stotelių, kurių galia svyruos nuo 22 iki 320 KW.
