Europarlamentaras atkreipė dėmesį, kad praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija ir šalių narių ekspertai nusprendė padidinti nuo 80 miligramų kilometrui iki 168 miligramų kilometrui azoto oksido išmetimo ribą dyzeliniams varikliams, kai jie dirba normaliomis sąlygomis.
Pagal priimtą sprendimą, tokios koncentracijos išmetimai būtų leidžiami iki 2021 metų. Vėliau ši norma mažėtų iki 120 miligramų kilometrui.
"Iš esmės techninio lygio ekspertai, o ne šalyse narėse išrinkti politikai nusprendė perrašyti Europos Sąjungos (ES) teisės aktus. Todėl daugelis šį veiksmą vertina kaip demokratinio sprendimo priėmimo proceso sulaužymą, kurį galimai lėmė automobilių pramonės lobizmas", - pranešime spaudai cituojamas B. Ropė.
Anot europarlamentaro, po "Volkswagen" emisijų klastojimo skandalo, minėtu sprendimu tiesiog užsimota perrašyti ES teisę tik dėl vieno tikslo - siekio leisti teršti daugiau. Tuo tarpu Amerikos institucijos žengė priešingą žingsnį - ėmėsi griežtinti teisės aktus, siekiant sumažinti leistinas taršos ribas.
EP Žaliųjų grupė yra inicijavusi ir specialaus tyrimų komiteto įkūrimą dėl išmetamų teršalų matavimo automobilių sektoriuje. Numatoma, kad jo darbas prasidės vasario viduryje.