Negana to,panašu, kad „Nissan“ pavyzdžiu gali pasekti ir daugiau automobilių gamintojų, skelbia europe.autonews.com.
„Nissan“ pirmadienį pranešė keičianti veiklos strategiją Europoje ir nuo šiol didžiausią dėmesį skirsianti elektrinėms transporto priemonėms.
„Toyota“ kovą sakė, kad iki 2018 metų pabaigos taip pat liausis Europoje pardavinėjusi dyzelinius lengvuosius automobilius. Šiuo metu dyzeliniai automobiliai sudaro mažiau nei 10 proc. visų Europoje parduodamų „Toyota“ automobilių. Nepaisant to, gamintojas ir toliau siūlys dyzelines „Land Cruiser“, „Hilux“ ir „Proace“ versijas.
Kiti automobilių gamintojai iš Japonijos taip pat gali pasekti „Nissan“ ir „Toyota“ pavyzdžiu. Gana realu, kad jie neturės kito pasirinkimo, nes po „Volkswagen Group“ sukelto emisijų klastojimo skandalo regione pastebimai griežtinama emisijų reglamentavimo tvarka.
„Šią tendenciją geriausiai iliustruoja japonai, nes jie nuo pat pradžių skeptiškai vertino šią technologiją ir šioje srityje neturi daug kompetencijos“, – sako Taikomųjų mokslų universiteto automobilių sektoriaus valdymo vadovas Stefanas Bratzelis. Jis teigia, kad realiausi kandidatai artimiausiu metu atsisakyti dyzelinių automobilių – „Honda“ ir „Mazda“.
Praeitais metais dyzelinių automobilių paklausa Senajame žemyne smuko 7,9 proc. iki 6,77 mln. automobilių. Tai reiškia, kad jie tesudaro 43,8 proc. visų lengvųjų transporto priemonių. Tai gana drastiškas pasikeitimas po 2011 metų piko, kai šis skaičius siekė 54,9 proc., skelbiama „JATO Dynamics“ pateikiamoje statistikoje. Ekspertai sako, kad pardavimai mažės ir toliau, tad automobilių gamintojai privalės keistis kartu su pirkėjų poreikiais.
„Tiek gamintojai, tiek pramonės veikėjai aiškiai pastebi mažėjančią dyzelinių automobilių paklausą, tačiau staigios tokių transporto priemonių mirties artimiausiu metu neprognozuojame. Bent jau kol kas modernūs dyzeliniai varikliai vis dar turi savo pirkėją, „Nissan“ jais vis dar prekiauja“, – sako „Nissan“ atstovė spaudai.
„Europoje, kur koncentruojasi mūsų dyzelinių automobilių pardavimai, vis tvirčiau įsitvirtina elektriniai automobiliai, tad galime laipsniškai keisti kryptį ir atnaujinti savo asortimentą“, – pridūrė ji.
Kiek anksčiau gerai informuotas šaltinis „Reuters“ sakė, kad „Nissan“ dėl sumenkusios dyzelinių automobilių paklausos ketina iš savo gamyklos Sanderlande – didžiausios Didžiosios Britanijos automobilių gamyklos – atleisti šimtus darbuotojų.
2017 metais „Nissan“ Europoje pardavė 128 tūkst. 456 dyzelinius automobilius arba 16 proc. visos dyzelinės produkcijos regione, skelbia „Bloomberg Intelligence“.
„Nissan“ Europoje prekiauja komerciniais dyzeliniais automobiliais, tarp kurių „Navara“ ir NV200. Nors dyzelinas ir po šiai dienai išlieka svarbia degalų technologija lengvosioms komercinėms transporto priemonėms, pavyzdžiui, pikapams, bendrovė ketina mažinti savo veiklos apimtis ir šiame sektoriuje ir palaipsniui pereiti prie elektrinių variklių, skelbia „Nissan“.
Kalbant apie potencialias VW skandalo pasekmes, viena iš jų – draudimas dyzeliniams automobiliams važinėti miestuose, tokiu būdu siekiant sumažinti taršą ir pagerinti oro kokybę. Paryžiaus miesto valdžia taip pat pasišovė drausti senesnius dyzelinius automobilius. Automobilių gamintojai bandė kiek apraminti klientų nuogąstavimus ir siūlė specialių programų, kaip senus dyzelinius modelius paprasčiau pakeisti naujesniais, jeigu kartais tokios transporto priemonės savininkas susidurtų su ribojimais.
Gegužės pradžioje skelbti duomenys atskleidė drastišką dyzelinių automobilių paklausos sumažėjimą Didžiojoje Britanijoje, kuri yra antra didžiausia automobilių rinka po Vokietijos, kur dyzelinių automobilių pardavimai taip pat mažėja.
Susidūrę realiais bandymais mažinti dyzelinių variklių emisijas, automobilių gamintojai, norėdami išgyventi, priversti taikytis prie pokyčių, pavyzdžiui, daugiau investuoti į elektrinių automobilių gamybą.