Grėsmingiausias pavojus iš tiesų kyla tuomet, kai vairuotojas nežiūri į kelią. Važiuojant 90 km/val. greičiu per sekundę automobilis įveikia 25 metrus, todėl net metus trumpą žvilgsnį į navigacijos ekraną pro akis gali prasprūsti įspėjimas apie staigų posūkį ar greičio ribojimą.
Taip pat smarkiai išauga rizika tiesiog nepastebėti pavojingos kliūties. Papildomų rūpesčių kelia ir tai, kad po žvilgsnio į šviesų ekraną sutelkti regėjimą į tamsesnį foną lauke užtrunka šiek tiek ilgiau.
Naujos sistemos leidžia automobilių inžinieriams pasiūlyti originalius tokių aktualių problemų sprendimo būdus. „Ford“ šiuo metu tobulina didelės raiškos priekinių žibintų technologiją, kuri ne tik apšvies kelią, bet ir ant jo parodys svarbiausią informaciją, įskaitant greičio ribojimus, aplinkos temperatūros pokyčių ikonas ir navigacijos nuorodas. Vairuotojas visa tai matys nenuleisdamas akių nuo kelio.
Įdomu tai, kad šios JAV gamintojo sistemos veikimas pagrįstas projekcinio ekrano technologija, kuri jau ilgą laiką naudojama siekiant kuo mažiau blaškyti vairuotojus, kai jiems perduodama visa svarbiausia informacija. Pirmasis serijinės gamybos automobilis, turėjęs projekcinį ekraną, buvo 1988 metais debiutavęs „Oldsmobile Cutlass“. „Ford“ specialistai šią technologiją patobulino papildytosios realybės funkcijomis ir tam pritaikė būtent priekinius automobilio žibintus.
Pirmuoju gamintoju, pristačiusiu panašiu būdu ant kelio rodomas projekcijas, tapo „Mercedes-Benz“. S klasės sedane montuojamų žibintų spindulį valdo 1,3 milijono mikroskopinių veidrodžių, kurie ir sukuria aiškų vaizdą.
„Ford“ pasiekimas svarbus tuo, kad pirmą kartą ši technologija taps prieinama ir vidutiniam vartotojui įperkamuose automobiliuose. Ilgainiui ji turėtų būti įdiegta į daugumą šio gamintojo modelių, įskaitant miesto hečbekus ir mažuosius visureigius.
Padės geriau išlaikyti dėmesį
Saugaus eismo eksperto ir vairavimo trenerio Artūro Pakėno teigimu, vairuotojams naudinga bet kokia sistema, kuri neblaško dėmesio ir leidžia labiau susitelkti. Anot pašnekovo, tobulėjant technologijoms, priekiniai žibintai galėjo aprėpti vis didesnį atstumą, vėliau atsirado ir posūkio apšvietimo funkcija, o ant kelio rodomos projekcijos – sveikintinas naujas progreso žingsnis.
„Tokia technologija vairuotojas gali naudotis neįdėdamas papildomų pastangų. Tai gali būti geras priminimas apie greičio ribojimus ar galimą kelio dangos apledėjimą. Kai kurie žmonės tiesiog neatkreipia dėmesio į kelio ženklus, o šiuo atveju informacija bus parodyta tiesiai prieš akis“, – pastebi ekspertas.
A. Pakėno manymu, priekinių žibintų projekcijos ypač naudingos pradedantiesiems vairuotojams. Panašiai kaip ir aukštesnę pavarą rekomenduojančios jungti žalios rodyklės, tokios pagalbinės sistemos patyrusiems vairuotojams nėra būtinos, tačiau gali suteikti papildomą komfortą net ir didžiausiems technikos entuziastams.
„Prie vairo sėda skirtingi žmonės – vieniems trūksta patirties, o kiti būna tiesiog pavargę. Tokiais atvejais visos pagalbinės sistemos primena vairuotojui, kad štai reikėtų labiau sutelkti dėmesį ir atlikti vieną ar kitą veiksmą. Tuomet padeda netgi prietaisų skydelyje rodomos rekomendacijos, o jei jos yra tiesiog po nosimi – taip tik dar geriau“, – komentuoja saugaus eismo žinovas.
Gelbėja adaptyvieji žibintai
A. Pakėnas priduria, kad vairuotojas visuomet turi gerai matyti kelią, todėl renkantis naują automobilį nepriekaištingai veikiantys žibintai – vienas svarbiausių kriterijų. Specialisto vertinimu, Kelių eismo taisyklėse turėtų būti tiksliau reglamentuojamas minimalus apšvietimo įrangos efektyvumas.
Saugaus eismo ekspertas pastebi, kad vairuotojai itin daug laiko praleidžia važiuodami įsijungę artimąsias šviesas. Tai daroma mieste, užmiesčio keliuose, taip pat riedant automagistralėmis, kuriose greitis yra ganėtinai didelis. Naudojant vien tik artimąsias šviesas, A. Pakėno teigimu, judėti reikėtų lėčiau.
„Įsijungę artimąsias šviesas užmiestyje turėtume važiuoti ne didesniu nei 70–80 km/val. greičiu. O juk niekas to nedaro. Labai dažnai būtent tokios situacijose vairuotojai ir papuola į bėdą. Išeitis galėtų būti tik ypač geri žibintai, kurie ryškiai apšviečia aplinką, bet neakina kitų eismo dalyvių“, – dėsto ekspertas.
Vienu iš veiksmingiausių sprendimų pastaraisiais metais tapo adaptyvieji priekiniai žibintai. Per trumpą laiką ženkliai patobulėjusi technologija greičiau ir didesniu atstumu atpažįsta tiek priešinga, tiek ir ta pačia kryptimi siuvančius automobilius, todėl kiti vairuotojai nėra akinami. Be to, šviesos srautas sumažinamas tik toje pusėje, kurioje yra kitas eismo dalyvis, todėl neapšviestas plotas yra minimalus.
Svarbu ir tai, kad adaptyvieji LED žibintai dabar montuojami ir kukliuose miesto hečbekuose arba kompaktiškuose visureigiuose. Dažniausiai tokie žibintai siūlomi kaip papildoma įranga, tačiau juos galima užsisakyti ir komplektuojant „Honda Civic“, „Mazda 3“ ar „Ford Puma“. Pastarojo modelio žibintai šiame segmente išsiskiria pagirtinu šviesos srauto valdymu ir posūkio apšvietimo funkcija.
Dėl atsargumo atsiradęs posakis
A. Pakėno teigimu, norint pagerinti eismo saugumą tamsiu paros metu, būtina įrengti deramą apšvietimą arba mažinti greitį. Kadangi visuose keliuose apšvietimo stulpų sustatyti nėra įmanoma, išmintingiausia išeitis yra gerai šviečiantys automobilio žibintai. Eksperto vertinimu, vairuotojai, kurie naudoja tik artimąsias šviesas, naktį automagistralėje neturėtų lėkti 130 km/val. greičiu.
„Jei skriejant tokiu greičiu į kelią išbėgs laukinis gyvūnas ar tiesiog įžengs žmogus, artimąsias šviesas įsijungęs vairuotojas jį pastebės pernelyg vėlai ir jau negalės nieko padaryti, kad išvengtų susidūrimo. Būtent todėl bet kokie žibintų patobulinimai yra sveikintinas dalykas“, – konstatuoja pašnekovas.
Prie LED žibintų įpratę vairuotojai nebenori grįžti prie ksenoninių ar halogeninių lempučių. Anot A. Pakėno, jie nepasitiki senesnės kartos technologijomis ir laikosi papildomo saugumo. Ne veltui liaudyje vis dar populiarus posakis „geriau grįžti su šviesa“. Geriau matydami aplinką vairuotojai visuomet jaučiasi labiau užtikrinti, o papildomai vengti tamsos verčia ir prastesni žibintai.
„Žmonės natūraliai vengia vairuoti tamsiu paros metu, nes daugumai tai yra papildomas iššūkis. Aišku, kiekvienas turi įvertinti savo sugebėjimus ir automobilio būklę. Jei tamsoje matyti daug prasčiau, gal iš tiesų reikėtų sumažinti greitį ir nekreipti dėmesio į tai, ką daro kiti“, – reziumuoja ekspertas.