Skirtingi sprendimo būdai
Galvosūkis, kaip šiais skaitmenizacijos laikais vairuotojui pateikti kuo daugiau ir kuo patogiau jam reikalingos informacijos, kartu leisti naudotis ir papildomomis šiuolaikinių automobilių galimybėmis, sprendžiamas įvairiai.
Pavyzdžiui, amerikiečių „Tesla“, kitaip nei dauguma gamintojų, į savo automobilius nusprendė montuoti ne horizontalius, o vertikalius lietimui jautrius informacijos ir pramogų sistemos ekranus, kuriuose telpa kur kas daugiau ir prie išmaniųjų telefonų pratusiems žmonėms lengviau suvokiamos bei matomos informacijos.
Prancūzijos „Peugeot“ savo naujausiuose modeliuose kaip miesto mažylis 208 ar kompaktiškas krosoveris 2008 vairuotojo darbo vietas kuria vadovaudamasi „i-Cockpit“ filosofija.
Nuo 2010 m., kai pristatydamas koncepcinį SR1 modelį gamintojas šį terminą pavartojo pirmą kartą, Prancūzijos kompanijos automobiliai išsiskiria nedideliu vairu, aukštai (vairuotojo žvilgsnio lygmeniu) įrengtu pagrindiniu prietaisų skydeliu, dideliu aukštos raiškos lietimui jautriu centriniu informacijos ir pramogų sistemos ekranu, kurį vairuotojui lengva pasiekti, pianino klavišus primenančiais mygtukais pagrindinėms automobilio funkcijoms valdyti ir ergonomiška bei intuityvia automatinės pavarų dėžės svirtimi.
Maža to, automobilio funkcijas galima valdyti arba liečiant taktilinius centrinio ekrano mygtukus, arba balso komandomis. Skelbiama, kad dabar daugiau nei 5 mln. pasaulio automobilių turi „i-Cockpit“ terminu apibūdinamas vairuotojo vietas.
Kaip padaryti, kad visiems būtų patogu?
Kuriant naujovišką, į jokią kitą nepanašią vairuotojo darbo vietą „Peugeot“ reikėjo apsispręsti dėl daugybės ergonomikos, matomumo ir automobilio architektūros taisyklių bei atsakyti į klausimą, kaip užtikrinti, kad įsėdę visų kūno tipų žmonės jaustųsi patogiai, prietaisų skydelyje matytų vairavimui reikalingus duomenis ir galėtų naudotis visomis automobilio valdymo galimybėmis.
Tam buvo pasitelktas antropometrinis (fizinę žmonių įvairovę nusakantis) tyrimas, aprėžęs visą pasaulį. Mat, pasirodo, užtikrinant komfortą visiems, kas bevairuotų, svarbiausias yra ne žmogaus ūgis, o jo kojų ilgio ir krūtinės apimties santykis. Jis leidžia tiksliai nustatyti, kaip automobilyje sėdintis asmuo matys prietaisų skydelyje pateikiamą informaciją, kelią priešais ir pasieks valdiklius. Tad antropometriniai duomenys leido apskaičiuoti, kokių sėdynių ir vairo reguliavimo parinkčių reikia, kad automobiliai su „Peugeot i-Cockpit“ būtų komfortiški. Tuo, kad šis tyrimas ir jo rezultatas itin svarbūs, nesunku įsitikinti ir patiems.
„Tik įsėdęs į automobilį žmogus galbūt ir nepuls jo pirkti, tačiau tikrai gali nuspręsti, kad jo neperka. Vien dėl to, kad automobilis gali netikti. Pavyzdžiui, dažnai netinka sėdėjimo pozicija – keliai remiasi į apdailas, sėdynė nepatogi, pėdos kliudo iš karto kelis pedalus, nes šie pernelyg arti vienas kito, galva remiasi į stogą ir panašiai. Netgi pažiūrėti vienodo dydžio automobiliai į juos įsėdus pasirodo esantys visiškai skirtingi. Todėl aš visada rekomenduoju automobilius „pasimatuoti“, – aiškino keliautojas, žurnalistas ir žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius, kasmet išbandantis ne vieną dešimtį naujausių automobilių modelių, Vitoldas Milius, prisipažinęs, kad ir pačiam kartais kyla sunkumų įsitaisyti prie kai kurių modelių vairo.
Svarbu ne tik informacija, bet ir jos kiekis
Dabartinis automobilis nebeįsivaizduojamas be skaitmeninių prietaisų skydelių. Jų atsiradimas ne tik suteikė kūrybos laisvę automobilių dizaineriams, mat sukurti akį traukiančią prietaisų skydelio aplinką kur kas lengviau, kai ši skaitmeninė, o ne analoginė, bet ir leido gamintojams pateikti vairuotojui gausybę informacijos apie automobilį, kelią, aplinką.
Tačiau drauge su skaitmeniniais prietaisų skydeliais atsirado ir kitų rūpesčių. Pavyzdžiui, norėdami pasižiūrėti pateikiamą informaciją vairuotojai pernelyg ilgam atitraukia akis nuo kelio arba užtrunka ieškodami reikiamos funkcijos, tad tai netgi prilygsta vairavimui su telefonu rankose. Apie tai, jog informacija – gerai, tačiau svarbiausia, kad jos nebūtų per daug ir ji būtų aiškiai, logiškai pasiekiama, kalba ir V. Milius.
„Tikrai yra automobilių, kuriuose sunku rasti pačias paprasčiausias funkcijas. Pavyzdžiui, startuojant ralyje svarbu „nunulinti“ odometro duomenis, kad būtų galima lengvai sekti kelio knygos nurodymus. Tikrai buvo tokių akimirkų, kai penki automobilistai ieško, kaip tai padaryti. Mano akimis, tai – ne itin geras skaitmeninės ergonomikos pavyzdys“, – pasakojo žinovas.
Patogu, kai viskas akių lygyje
Didieji automobilių gamintojai tai puikiai suvokia, tad kurdami skaitmeninius prietaisų skydelius ir spręsdami, kaip juose pateikti informaciją, kruopščiai atsirenka, kas vairuotojui svarbiausia ir koks būdas įsijungti norimą funkciją ar atrasti reikiamus duomenis lengviausias. Pavyzdžiui, „Volkswagen“ į aštuntos kartos „Golf“ modelį įdiegė pažangią valdymo balsu sistemą, todėl, pavyzdžiui, užuot ieškojus klimato kontrolės valdiklių, galima automobiliui tiesiog pasakyti, kad „salone dvokia“ arba „man šalta“ (angl. „it smells“ arba „I'm cold“).
Kai kurie gamintojai daliai reikalingų duomenų (greičiui, navigacijos rodmenims) pateikti panaudoja ir priekinį stiklą. Toks būdas itin patogus, mat informacija yra vairuotojui tiesiai priešais akis ir gali būti pastebima žaibiškai, tačiau projekcijos ant stiklo turi trūkumų, kai tenka važiuoti sutemus. Atspindimi duomenys gali vairuotoją blaškyti, trukdyti pamatyti tai, kas vyksta kelyje, o norint sumažinti jų ryškumą, neretai tenka kurį laiką pavargti, kol ieškomi tai padaryti leidžiantys valdikliai.
„Peugeot“ nuėjo kitu keliu. „i-Cockpit“ prietaisų skydelis sukurtas taip, kad visa informacija tiesiog būtų vairuotojo regos lauke ir nereikėtų nusukti akių nuo kelio. Patys naujausi modeliai kaip 208 ar 2008 turi atnaujintus trimačius „i-Cockpit“ prietaisų skydelius, kuriuose pateikiama animuota informacija: patys svarbiausi dalykai išdidinami, kad iš karto kristų į akis. Skaičiuojama, kad tokia inovacija leidžia reakcijos laiką sumažinti iki pusės sekundės.
Be to, naujausiems „Peugeot i-Cockpit“ prietaisų skydeliams naudojama trimatė (3D) grafika su holograma. Toks prietaisų skydelis tapo „Metų inovacija“ Lietuvos „Metų automobilio 2020“ rinkimuose, o pagyrų jam negailėjo technologijų ekspertai.
„Tai, kad vairuotojai, bandydami įjungti norimą funkciją, neklaidžiotų po automobilio informacijos ir pramogų sistemos meniu, ypač svarbu šiais laikais, kai vis labiau plečiasi dalijimosi paslaugos. Žmonės sėda iš vieno automobilio į kitą, girdėjau netgi tai, kad tokie pasivažinėjimai pasirenkami mieliau nei bandomieji važiavimai tada, kai svarstoma, kokį pirkti į savo garažą. Todėl tai, kaip greitai prisijungia telefonas, kaip lengva valdyti automobilį, rasti ir įsijungti reikalingas technologijas, gali tapti kertiniu veiksniu sprendžiant, ką pirkti“, – pastebėjo V. Milius.