Tolimos kelionės elektromobiliu – misija įmanoma
Kai kalbama apie šeimyninius septynviečius automobilius, dažniausiai įsivaizduojami dideli SUV ar krosoveriai. Jie ganėtinai praktiški dėl savo dydžio bei aukštesnės prošvaisos, kuri suteikia galimybę keliauti sunkiau išvažiuojamais keliais ir patogiau jaustis mieste. Tačiau tokių modelių, kurie būtų varomi tik elektra, rinkoje kol kas vos vienas kitas.
Pirkėjai gali rinktis brangius ir prabangius „Volvo EX90“ ar „Mercedes-Benz EQS SUV“ modelius, morališkai kiek senstelėjusį „Tesla Model X“, vienatūrius arba mikroautobusus primenančius „Volkswagen ID. Buzz“ bei „Citroën ë-Space Tourer“. Nedidelė ir vidutinės klasės tokių elektromobilių pasiūla, nes kol kas galima rinktis „Kia EV9“ arba naujausią rinkos debiutantą „Peugeot E-5008“.
Pastarasis prancūzų modelis į rinką žengia ne tik kaip praktiškas, patogus bei technologiškai pažangus, bet ir itin didelį, net iki 660 kilometrų atstumą viena įkrova galintis įveikti šeimyninis SUV. Ar to pakanka, kad su tokiu modeliu būtų galima leistis ir į tolimas keliones ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje?
„Neseniai vykusiame žurnalistų ralyje teko dalyvauti su „Renault Scenic E-Tech“, kuris, pasak gamintojo, viena įkrova gali įveikti daugiau nei 400 kilometrų. Maloniai nustebino, kad pjaunant magistralėmis maksimaliu leistinu greičiu nekilo jokių problemų iš Vilniaus pasiekti Klaipėdą ir dar liko pakankamai rezervo nulėkti kelias papildomas dešimtis kilometrų. Tai įrodymas, kad naujų, modernių elektromobilių našumas tikrai geras.
Pavyzdžiui, „Peugeot“ teigia, jog E-5008 gali nuvažiuoti 660 kilometrų, ir tai tikriausiai nėra toli nuo realybės, jeigu kalbame apie miesto sąlygas. Manyčiau, kad greitkeliuose jis nuvažiuos 400–450 kilometrų. To visiškai pakanka ne tik Lietuvoje, bet ir vykstant į užsienį. Toks viena įkrova įveikiamas atstumas leidžia keliauti toli, greitai ir suteikia daugiau ramybės bei užtikrintumo. Gali sėsti, ramiai pasiekti įkrovimo stotelę, pailsėti, įsikrauti ir minti toliau“, – mano daugkartinis konkurso „Lietuvos metų automobilis“ komisijos narys ir žurnalistas Linas Butkus.
Kiek nuvažiuoti iš tiesų reikia?
Visgi elektromobilių skeptikams ir tokių galimybių gali būti per mažai. Neretai tokie vairuotojai pabrėžia nepakankamą viena įkrova elektromobilių įveikiamą nuotolį, nepriklausomai nuo to, jis siekia keturis, penkis ar šešis šimtus kilometrų. Tačiau automobilių žinovas kelia klausimą, ar ypač didelis viena įkrova įveikiamas elektromobilių atstumas tikrai yra reikalingas?
L. Butkaus teigimu, vartotojai visada turi kažkokių lūkesčių, bet ne visada jie yra racionalūs. Žurnalistas prisimena, kad iš pradžių visiems reikėjo, jog viena įkrova būtų galima nusigauti iš Vilniaus į Klaipėdą ar Palangą. Kai atsirado elektromobiliai, kurie tai gali, pasklido kalbos, esą dabar reikia tokių, kurie iš karto galėtų ir be sustojimo grįžti atgal.
Tokiu atveju pageidaujamas įveikiamas atstumas viena įkrova turėtų siekti apie 700–800 kilometrų. Bet ar tikrai visiems tai neišvengiama būtinybė?
„Sutinku, kad tikrai yra vairuotojų, kuriems reikia vienu kartu nukakti tokius didelius atstumus, bet bendrame kontekste – jų labai maža dalis, todėl turėtų būti keliami racionalūs reikalavimai, o ne tik svaičiojama apie kuo didesnį atstumą. Jo nė nereikia, nes daugeliui vairuotojų jį nerealu nuvažiuoti fiziškai“, – vertina L. Butkus.
Pažvelgus į daugelio modernių aukštesnės klasės elektromobilių įkrovos galimybes, galima suprasti, kad per poilsio pertrauką energijos atsargos bus pakankamai papildytos. Pavyzdžiui, naujasis „Peugeot E-5008“ su 98 kWh panaudojamos talpos akumuliatoriumi nuo 10 iki 80 proc. 150 kW galingumo stotelėje įsikrauna per kiek ilgiau nei pusvalandį ir tokia įkrova leidžia papildomai nuvažiuoti iki 340 kilometrų.
Įvertinus tokias galimybes, tampa aišku, kad, norint tokiu elektromobiliu nukeliauti iš Vilniaus į Berlyną, kuris yra už kiek daugiau nei 1000 kilometrų nuo Lietuvos sostinės, įkrovimo stotelėje tektų stabtelėti vos du kartus ir kiekvienas sustojimas truktų apie pusvalandį.
Ar dirbtinis intelektas – privalumas šeimyniniam automobiliui?
Dar viena nesustabdomai visuose automobiliuose evoliucionuojanti sritis, įskaitant ir šeimyninius SUV, – naujausios technologijos: pradedant jutikliniais aukštos raiškos ekranais bei jų ergonomika, baigiant programine įranga ar net dirbtiniu intelektu. Kaip pastebi L. Butkus, gamintojai šiuo metu yra padarę ir išbandę tikriausiai viską, kas įmanoma, kas susiję su lietimui jautriais ekranais: ergonomika pasiekusi labai aukštą lygį, o štai kiek toli galima nueiti pasitelkus dirbtinį intelektą – prognozuoti sunku, ypač dėl pačios technologijos vystymosi perspektyvų.
„Kol kas, kiek yra tekę bandyti, panašios sistemos dar nėra pasiekusios to lygio, kai viską daro taip, kaip tu to norėtum ar kaip turėtų būti. Labai norėtųsi, kad dirbtinis intelektas iš tikrųjų būtų intelektualus, gebėtų ne tik rinkti, bet ir išmaniai analizuoti duomenis. Kol kas, manyčiau, dirbtinis intelektas naudingiausias automobilio sistemų valdymui balsu, nes, atliekant sudėtingesnes užduotis, atrodo, kad jis dar nėra pakankamai evoliucionavęs“, – svarsto žurnalistas.
Tuo metu automobilių gamintojai dirbtinį intelektą sėkmingai taiko dviem kryptimis. Pavyzdžiui, „Tesla“ ir „Mercedes-Benz“ bando padidinti autonomines valdymo galimybes, o „Volkswagen“ ir „Stellantis“ koncernas, kuriam priklauso tokie gamintojai, kaip „Maserati“, „Alfa Romeo“, „Jeep“ ar „Peugeot“, dirbtinio intelekto potencialą išnaudoja geresniam įvairių funkcijų, kaip antai navigacijos, pramogų ar klimato kontrolės, valdymui.
Pavyzdžiui, naujojo „Peugeot E-5008“ pirkėjams bus suteikta galimybė naudotis dirbtinio intelekto programa „ChatGPT“, kuri gali ne tik atsakyti į įvairaus sudėtingumo klausimus, bet ir padėti planuoti kelionės maršrutą. Jei pakeliui į savo kelionės tikslą norėtumėte susipažinti su konkrečia vietove, dirbtinis intelektas praneš apie įdomiausias lankytinas vietas ir pateiks nuorodas, kaip į jas nuvykti, todėl šeimos išvykos bus dar turiningesnės.
