Taisyklės, kuriomis nustatomos sunkiasvorių krovininių transporto priemonių specifikacijos, parengtos dar 1996 m. (Direktyva 96/53/EB ). Dabar jas reikia atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į technologijų pažangą. Pasiūlyta įvairiausių atnaujinimo gairių.
Junginio maksimali masė, krovinio masė ir jam skirta erdvė turėtų nepasikeisti. Iš esmės atsiras tik ilgesni ir aptakesni vilkikai, pagal kurių aerodinamiką bus galima formuoti ir puspriekabių dizainą, kad šis dar labiau užtikrintų mažesnes kuro sąnaudas. Standartinis vilkikas su puspriekabe turėtų siekti 18,75 m.
Šį kartą apžvelkime vežėjams aktualiausią naujieną: maksimalaus ilgio padidinimą, kuris leistų gerokai sumažinti kuro sąnaudas. Pastaraisiais metais kuro kainoms vis kopiant aukštyn, tokia dovana vežėjams leistų lengviau atsipūsti.
Ką mano vilkikų gamintojai ir jų atstovai?
Pagal pateiktą pasiūlymą, būtų leista naudoti suapvalintos formos kabinas ir įrengti aptakus priekabos gale. Šios priemonės labai pagerins transporto priemonių aerodinamines savybes. Europos komisija kalba apie 7-10 proc. degalų ekonomiją įvedus šiuos pakeitimus.
UAB “Adampolis” naujų „MAN“ vilkikų pardavimų vadovas Audrius Lukošius linkęs dar labiau nudžiuginti vežėjus ir teigia, kad Europos Komisijos numatyti rodikliai tikrai nėra riba taupant kurą: „Esame laimingi dėl šio Europos komisijos sprendimo. Mes ją palaikėme nuo pat jos atsiradimo. 2010 m. pradėjome aerodinaminių vilkikų studiją, kurią pavadinome „Concept S“. Jos metu supratome kokia svarbi gali būti vilkikų aerodinamika jei būtų leista prailginti bendrą transporto priemonių junginio ilgį. Jei imsime kaip pavyzdį „Concept S“ modelį, yra galimybė sutaupyti iki 15 proc. degalų.“
UAB „Volvo Lietuva“ rinkodaros vadovas Laurynas Bričkus taip pat pritarė savo kolegai ir palaiko esamą idėją: „Volvo Trucks“, itin daug dėmesio skiriantis sunkvežimių ekonomiškumui ir saugumui, nagrinėja šį EK pasiūlymą. Švedijos sunkvežimių gamintojas jau daugelį metų kuria sunkvežimių dizainą, kuris yra saugus, aerodinamiškas ir padeda efektyviai naudoti degalus. „Volvo Trucks“ teigiamai žiūri į pasiūlymus, įteisinančius ilgesnius sąstatus, kurie galėtų gabenti daugiau krovinių ir sunaudotų mažiau degalų. Ilgesni sąstatai leistų geriau išnaudoti esamą transporto infrastuktūrą, o tai būtų naudinga tiek vežėjams, tiek visuomenei, o taip pat leistų geriau tausoti gamtą – pavyzdžiui, kai kuriose Skandinavijos šalyse leidžiama gabenti krovinius 25,25 m autotraukiniais.“
Europos komisija planuoja, kad naujosios transporto priemonės keliuose galėtų būti jau 2018 – 2020 m. Vilkikų gamintojų atstovai teigia, kad dar liko nemažai darbų ir nuo pačių biurokratų labiausiai priklausys naujųjų transporto priemonių pasirodymo data. Reikės sukurti daugybę darbo grupių, priimti nemažai sprendimų, pateikti nutarimus, juos patvirtinti ir tik tada gamintojai galės kibti į darbus.
„Aerodinaminis kabinos dizainas priklausys nuo keleto aspektų, kuriuos dar reiks nuspręsti. Saugumas neliks pamirštas, tad jis gali įtakoti kabinos dizainą. Šiuo metu geriausi rezultatai pasiekiami tvirtinant aerodinaminius paketus puspriekabės gale. Tikime, kad prailgintos transporto priemonės, tai yra gamintojams suteiktas papildomas lankstumas duos teigiamų rezultatų konstruojant optimalią kabinos formą.“ – teigia. L. Bričkus.
A. Lukošius taip pat kol kas nelinkęs prognozuoti kada pasirodys naujieji sunkvežimiai, tačiau pasidžiaugė, kad kuriant naujas taisykles bus atsižvelgta ir į gamintojų ekspertų nuomonę: „Dabar atsakyti sunku, nes viskas priklauso nuo konkrečių taisyklių, kurias patvirtins ES ekspertų grupė, kurioje dirbs ir 2 „MAN“ žmonės. Ši nuostata jau didelis žingsnis į priekį, žiūrint iš gamintojo pozicijų.“
Kas? Kaip? Kada?
Naujosios taisyklės turėtų sumažinti ir administracinę naštą. 45 pėdų konteinerius bus galima lengviau perduoti gabenti jūra, keliais ir geležinkeliais.
2012 m. birželio mėn. Komisijos pirmininko pavaduotojas S. Kallasas pateikė gaires dėl sąlygų, kuriomis ilgesni sunkvežimiai galėtų kirsti sienas. Svarbiausia šiose gairėse tai, kad, laikantis subsidiarumo principo, sprendimą naudoti ilgesnes transporto priemones priima pačios valstybės narės, atsižvelgdamos į skirtingas vietos sąlygas. Jokia valstybė narė neprivalo leisti naudoti ilgesnes transporto priemones, jeigu nemano, kad tai tikslinga.
Tačiau gairėse nurodyta, kad leisti naudoti ilgesnes transporto priemones gali bendrą sieną turinčios valstybės narės, kuriose jau leidžiama naudoti tokias transporto priemones, jei tos transporto priemonės naudojamos tik susisiekimui tarp tų dviejų valstybių narių ir jei tai neturi didelio poveikio tarptautinei konkurencijai. Šios gairės dabar įtrauktos į persvarstytą direktyvą.
Kad šis pasiūlymas taptų teisės aktu ir keliuose atsirastų taupesni vilkikai, jį turi patvirtinti Europos Parlamentas ir valstybės narės. Kaip jau minėjome, galima tikėtis naujuosius sunkvežimius pamatyti keliuose apie 2018–2020 m.