Įmonės automobilius renkasi neatsitiktinai
Šiandien bet kurios Lietuvoje veikiančios įmonės turimų automobilių sąrašas jau yra viešai prieinamas visiems besidomintiems. Štai vienoje populiariausių svetainių „rekvizitai.lt“, kurioje galima rasti šalies bendrovių duomenų bazę, atskiru stulpeliu atvaizduojamas ne tik kiekvienos turimos transporto priemonės variklio tipas, bet ir jos išskiriamas CO₂ kiekis.
Kalbėdamas apie įmonių transporto pasirinkimą „Verslo žinių“ logistikos ir transporto skyriaus korespondentas Linas Butkus teigė, kad visų jų motyvų apibendrinti nepavyktų, nes kiekviena organizacija turi savo prioritetus.
Visgi pašnekovas atkreipė dėmesį, jog naudojimo kaštai ir kiti finansiniai rodikliai negali likti paskutinėje vietoje net didžiausiose bendrovėse: „Nemanau, kad netgi didelius biudžetus skiriančios įmonės gali ignoruoti bendrus naudojimo kaštus, apimančius kainą, eksploataciją ir likutinę vertę. Galbūt ekonominį požiūrį labiau akcentuoja didesnius parkus valdančios bendrovės, perkančios transporto priemones dešimtims ar šimtams savo vadybininkų. Jiems reikia ir nebrangaus naudojimo, ir kuo menkesnės modelių įvairovės.“
Tokius įmonių poreikius geriausiai atliepia tie gamintojai, kurie siūlo nuo mažiausių miesto hečbekų ir krosoverių iki lengvojo komercinio transporto. Vienas tokių yra „Peugeot“. Negana to, šio gamintojo gamoje daugelį modelių galima rinktis tiek su vidaus degimo varikliu ar įkraunamojo hibrido sistema, tiek visiškai elektrinius.
Tai leidžia įmonėms visą automobilių parką pirkti iš vieno tiekėjo, taip pat optimizuoti transporto parko aptarnavimą, mat visa reikalinga priežiūra gali būti atliekama toje pačioje vietoje.
Duoda laisvę darbuotojams
Finansines paslaugas teikiančios „GE Capital“ bendrovės atliktos apklausos rezultatai parodė, kad jos automobiliai puikiai veikia kaip motyvacija samdant darbuotojus ar išlaikant jau esamus. Net 33 proc. apklausos dalyvių įmonės automobilį įvardijo kaip sprendžiamąjį veiksnį renkantis darbą, o 16 proc. respondentų paminėjo, jog nesuteikiamas automobilis būtų lemiamas veiksnys atsisakant siūlomos pozicijos.
Tai tik pagrindžia mintį, kad tinkamas transporto priemonių pasirinkimas motyvuoja darbuotojus bei kartu formuoja bendrovės kaip darbdavio įvaizdį. Ne veltui dalis organizacijų savo darbuotojams netgi suteikia laisvę formuoti autoparką.
„Kai kurios įmonės vairuotojams leidžia rinktis norimą transporto priemonę, tik apibrėžia biudžetą, taršą, kartais nustato dar kokių nors specifinių apribojimų. Tokiu atveju atsiveria galimybės darbuotojų fantazijai ir jie gali tenkinti savo asmeninius pageidavimus“, – apie bendrovių pasirinkimus tęsia L. Butkus.
Po jau minėtos „GE Capital“ apklausos paaiškėjo, kad net 41 proc. žmonių darbdavio suteikiamas automobilis yra geresnis nei tas, kurį jie vairuotų kitu atveju. Taigi, įmonės automobilis dažnai pagerina darbuotojo gyvenimo kokybę, o tai didina lojalumą darbovietei.
Bendrovės įvaizdžio dalis
Tinkamai parinktas transporto parkas taip pat gali veikti ir kaip įmonės įvaizdžio formavimo dalis ar net tramplinas į ekologiškesnę ateitį. Darbuotojams, kuriems kasdien tenka važinėti po miestą, tinka didžioji dalis rinkoje siūlomų elektromobilių. Tiesa, kaip pažymi L. Butkus, firmoms, besirenkančioms elektrinį transportą, dabar aktualiausi modeliai, kurių kaina siekia iki 50 tūkst. eurų, mat tokiu atveju ji gali susigrąžinti sumokėtą pridėtinės vertės mokestį ir sutaupyti ilgoje perspektyvoje dėl mažesnių išlaikymo kaštų.
Šiuo atveju kainos kriterijų atitinkančių modelių, nuvažiuojančių pakankamą atstumą, toli ieškoti nereikia. Pavyzdžiui, prancūzų gamintojo „Peugeot“ elektrinio modelio e-2008 kaina prasideda nuo 39 400 eurų, o įveikiamas atstumas pagal WLTP metodiką siekia 345 kilometrus.
„Atskiros įmonių grupės, tarkime, JAV ar Skandinavijos šalių įmonės, taip pat įvairios tarptautinės bendrovės savo naudojamo transporto taršą reglamentuoja jau senokai. Kai tarptautinės bendrovės gauna nurodymus iš savo vadovybių pirkti netaršų transportą, jos tiesiog nelabai gali rinktis.
Šalia jų esama ir kitokių firmų, norinčių pabrėžti savo atsakingą požiūrį į aplinkosaugą arba pademonstruoti, kad jų veikla kažkuriuo aspektu siejasi su atsakingu vartojimu bei atsinaujinančia energetika. Šio amžiaus pradžioje tokios įmonės buvo pirmosios didesnės hibridinių automobilių pirkėjos, o dabar jos po truputį jaukinasi elektromobilius“, – rinkos tendencijas aptaria L. Butkus.
Geriau pradėti anksčiau
Kalbėdamas apie Lietuvos įmonių automobilių parkus pašnekovas pastebi, jog didžiąją rinkos dalį vis dar užima vidaus degimo varikliais varomi modeliai, tačiau situacija pamažu keičiasi: „Statistika rodo, kad vidaus degimo variklis yra karalius, kurį iš sosto pajudins tik Europos Komisijos ar mūsų Vyriausybės sprendimai. Bet akivaizdu, kad administracinės priemonės ryžtingai suka elektros ir žaliojo vandenilio naudojimo kryptimi. Į ateitį žiūrintis verslas tą mato ir pamažėle pradeda vietoje vidutinio dydžio benzininių automobilių bandyti žemesnės klasės elektromobilius. Jais dar reikės išmokti naudotis, todėl po kelerių metų geriau bus tiems, kurie išmoks anksčiau.“
Natūralu, kad dėl netolygiai išvystytos infrastruktūros mūsų šalyje elektromobiliai dar negali patenkinti visų įmonių poreikių, ypač tų, kurių darbuotojams per dieną tenka įveikti po kelis šimtus kilometrų užmiestyje. Tačiau net ir išsirinkus modelius su vidaus degimo varikliu galima išlikti draugiškesniems aplinkai. Štai jau minėtas „Peugeot 2008“, turintis benzininį 130 AG variklį, išskiria vos 124 g CO₂/100 km, o dyzelinės versijos CO₂ kiekis šimtui kilometrų siekia vos 125 g – nė vienu iš šių atvejų nereikia mokėti taršos mokesčio registruojant automobilį.
Taip pat, pasirinkus skirtingą varos sistemą tame pačiame modelyje siūlančio gamintojo transporto priemones, automobilių parkas išliks vienodas net ir pamažu pradėjus jo elektrifikaciją, o tai leis išsaugoti ne tik puikų įmonės įvaizdį, bet ir vizualinį identitetą.