Patys vairuotojai gali pasitikrinti savo vairuotojo pažymėjimo ar sveikatos patikros išrašo galiojimo laiką „Regitros“ svetainėje internetu. Vis dėlto, yra sričių, kuriose vis dar gausu popierizmo ir kitų sprendimų, kurie atrodo pasenę. Viena tokių – vairuotojų mokymas ir vairavimo mokykloms keliami reikalavimai.
Dirba pagal sovietinę sistemą
„Esu vairavimo instruktorė jau dešimt metų ir vis naiviai tikėjausi, jog ateis eilė ir iki mūsų technologijų ir inovacijų. „Regitra“ nuolat skelbia atnaujintus reikalavimus praktikos egzaminams, kaip tobulina sistemą. O vairavimo mokyklos vis dar dirba pagal seną sovietinių laikų sistemą. Kažkada buvo žadėta, jog ir mums padės modernizuotis. Tačiau tai ir liko pažadais“, – pasakoja būsimus vairuotojus ruošianti instruktorė Olga Židovlenkova.
Pasak jos, sistemoje reikia atnaujinimų, kad būtų galima pagerinti vairuotojų mokymų kokybę, palengvinti darbą instruktoriams ir vairavimo mokykloms bei užtikrinti eismo saugumą. Vairavimo mokytoja išskiria tris esmines problemas, kurias išsprendus būtų galima lengviau atsikvėpti.
„Pirma opi problema – biurokratizmas. Mes kaupiame ir dėliojame atspausdintas pažymas, kurios senai ramiausiai gyvena elektroninėje erdvėje. Tai sveikatos medicininės pažymos ir „Regitros“ teorijos pažyma.
Kas įdomiausia, teorijos egzamino be medicininės ir pirmosios pagalbos pažymų laikyti negalima. „Regitra“ turi galimybes patikrinti, ko neturi vairavimo mokyklos. Gyvenant dvidešimt pirmame amžiuje, kai popierių galima paprastai suklastoti, mes prašome atnešti spausdintą versiją“, – stebisi O. Židovlenkova.
Instruktorės teigimu, kaupti reikia ne tik šiuos dokumentus, bet ir vairavimo lapus, kuriuose mokiniai po pamokų turi pasirašyti. Dažniausiai pas vieną mokytoją per dieną apsilanko mažiausiai penki mokiniai, kai kurie mėgsta padirbėti ir savaitgaliais. Sudėjus visus lapus, vien per savaitę ar mėnesį susidaro nemažas kiekis, o saugoti juos reikia net keletą metų.
„Dar po mokinio išlaikymo mes ilgą laiką tuos popierius saugome, nors jau žmogus gali būti net kelis kartus praradęs teises ir pamiršęs kur mokėsi“, – priduria ji.
Instruktorė siūlo imti pavyzdį iš tokių šalių kaip Anglija ar kaimyninė Estija, kuriose visas mokymas yra skaitmenizuotas. Mokyklos turi specialiai joms sukurtą sistemą, kuriose pildo informaciją apie mokinius, jų mokymosi procesą, kuris gali padėti mokytis ir už mokomojo automobilio ribų.
Procesas sustojęs ir technologinėje srityje. Kamera, kuria filmuojami egzaminai yra sena, bet brangi, nes kitokia netinka.
„Pavyzdžiui, kamera, kuria filmuojame mokyklinius egzaminus, pagal nustatytus reikalavimus tinka 2014 m. gamybos. O žinote kiek ji kainuoja? 420 eurų, nes vežėjai žino, kad ji vis tiek bus perkama. Kiek kalbėjome, kad peržiūrėjus reikalavimus būtų galima rasti pigesnių, geresnių alternatyvų, bet mūsų nesiklauso“, – piktinasi O. Židovlenkova.
Prisideda prie kursų kainos
Antroji problema – vairavimo mokyklos privalo turėti ar bent jau nuomotis mokomąsias aikšteles ir patalpas, kad galėtų vykdyti savo veiklą, nors tai neatlieka jokios esminės funkcijos.
Norint išlaikyti B kategorijos egzaminą „Regitroje“ seniau reikėjo atlikti keletą pratimų aikštelėje ir tik tada pajudėti į eismą. Dabar šio egzamino elemento atsisakyta, bet jis vis dar įtrauktas į mokymo procesą ir mokyklinio egzamino sudėtį.
„Mes irgi parkuojamės realiomis sąlygomis, gairelių nebereikia. Tik kiek erziname kitus vairuotojus, bet visada atsiprašome ir prašome supratimo, kokybiško pajudėjimo ir įsibėgėjimo teritorijoje irgi neatliksi, tad reikia mažai judrios gatvės, o automobiliui su automatine pavarų dėže ir visai nereikia.
Dažniausiai reikia atlikti porą pratimų, yra toks „Tuneliukas“ ir „Gyvatėlė“, ko „Regitroje“ nėra. Aš mokiniams sakau, kad visai pravartu pasisukinėti, suprasti kaip manevruoti, bet yra daug problemų su aikštelių priežiūra, jų beveik nebėra mieste, todėl tenka ieškoti alternatyvos už miesto“, – sako O. Židovlenkova.
Ji priduria, kad privalomos ir patalpos, kurios turi turėti dvi atskiras vietas. Viena, kurioje sėdi administracija, kita – kurioje vyksta teorijos pamokos, nors pandemija išmokė, kad galime viską perkelti į skaitmeninę erdvę, vesti pamokas nuotoliniu būdu, todėl patalpos nėra reikalingos.
Kaip pasakoja instruktorė, privaloma nereikalingų priemonių nuoma kainuoja nemažai, o tai atsiliepia ir vairavimo kursų kainoms, tačiau šių pastabų niekas nesiklauso.
„Mus taip apleido, kad net nenori išgirsti mūsų prašymų, pastabų. Yra tokia Lietuvos transporto saugos administracija, visada rašom laiškus ten. „Regitra“ pagaliau buvo susitikusi dėl vertinimo kriterijų, bet ir tai buvo mūsų iniciatyva“, – teigia O. Židovlenkova.
Žada pokyčius
Reikalavimus vairavimo mokykloms kelia ir pačia mokymo bei egzaminavimo sistemą šalyje kuruoja minėtoji Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).
Vairuotojų mokymo tvarkos aprašas įtvirtintas dar 2014 m, o esminių pokyčių jame nebuvo. Praėjus dešimtmečiui – administracija žada pertvarkas.
„Pripažįstame, kad jau ne pirmus metus turime gilėjančias problemas vairavimo mokyklų veiklos srityje, todėl jau šiais metais pradėjome darbus ir siekiame strategiškai, realiai įvertinti situaciją ir daugelį metų veikiančią sistemą.
Šiuo metu LTSA specialistai ir teisininkai peržiūri ir vertina papildomo mokymo, skirto prasižengusiems vairuotojams ir netekusiems teisės vairuoti tvarką. Dar šį rudenį pateiksime šios srities mokymo įstaigoms mūsų viziją, siūlysime pokyčius ir kviesime į diskusiją.
2025 metais vairavimo mokyklų ir pirminio mokymo tvarkos peržiūrėjimas bus LTSA prioritetinis darbas. Mūsų tikslas – iš pagrindų peržiūrėti pirminio mokymo tvarką“, – tikina LTSA direktoriaus pavaduotojas Tomas Kolendo.
Tiesa, plačiau apie planuojamas pertvarkas ir pokyčius jis nekomentuoja, tačiau pažada, kad pokyčiai bus susiję su instruktorės aptartomis problemomis mokymo sistemoje.
„Šiandieną nesinori išsiplėsti ir komentuoti planų detaliai, nes tvarką šiuo metu peržiūri specialistai, kiekvieną seniai į aprašą įtrauktą reikalavimą vertiname kritiškai ir per racionalumo prizmę. Tačiau tikrai turime planų mažinti biurokratiją, atsisakyti nereikalingų popierinių dokumentų ir juos kelti į skaitmeninę erdvę.
Atsižvelgiant į technologines galimybes, pasikeitusius žmonių įpročius mokymų patalpų klausimas taip pat svarstomas ir bent jau kol kas manome, kad čia pokyčiai neišvengiami. Kalbant apie mokymo aikšteles, klausimas dar atviras, diskutuojame LTSA viduje, vertiname turimus duomenis“, – sako T. Kolendo.
Anot saugos administracijos direktoriaus pavaduotojo, galimi sprendimai bus aptarti su vairavimo mokyklomis ir jas vienijančiomis asociacijomis. Turint konkrečią viziją, suformuluotus pasiūlymus, jie kvies mokyklas ir jų atstovus diskusijai.
Savo ruožtu „Regitra“ tikina jau pradėjusi diskusijas su mokymo įstaigomis, kad galėtų rasti būdus, kurie padėtų būsimiems vairuotojams tinkamai pasiruošti egzaminams.
„Vykstančių susitikimų metu, kartu su vairavimo instruktoriais, kurie rengia būsimus vairuotojus, yra aptariamos dažniausiai daromos klaidos bei kaip jų išvengti, dalijamasi aktualia informacija ir aptariami kiti praktiniai klausimai. Per pirmąjį šių metų pusmetį „Regitros“ atstovai susitiko su daugiau nei 350 instruktorių visoje Lietuvoje.
Šiuo metu „Regitra“ vairavimo mokyklų asociacijoms ir vairavimo mokykloms yra pateikusi egzaminų vertinimo kriterijų atnaujinimo projektą. Gautos pastabos bus apsvarstytos ir įvertintos, o atsižvelgus į jų aktualumą, projektas bus tobulinamas ir toliau derinamas su kitomis institucijomis“, – portalui „Delfi“ komentuoja įmonės atstovė Ingrida Čiapė.
„Regitros“ pateiktais duomenimis, praėjusiais metais praktinį vairavimo egzaminą iš pirmo karto išlaikė vos 21,4 proc. asmenų, kurie vairavo automobilių su mechanine pavarų dėže ir 22,2 proc. su automatine pavarų dėže. Net vairavimo teorijos egzaminą iš pirmo karto įveikė tik 42,7 proc. egzaminuojamųjų.