„Visgi vairuotojų įpročiams šylantis klimatas turi priešingą įtaką – pastaraisiais metais vėlyvą rudenį vairavimo sąlygos yra sudėtingesnės nei prieš keliolika metų“, – teigia „Goodyear“ padangų pardavimo vadovas Baltijos šalims Martinsas Grinbergsas.
Sniegas nėra didelis eismo saugumo priešas – vairuotojai, išvydę jį, intuityviai pradeda važiuoti lėčiau. Baltos šalikelės atspindi šviesą ir didina matomumą, o tamsiu paros metu krintant šlapdribai ar lietui vairuotojų regėjimui tenka pats didžiausias iššūkis. Paskutiniais metų mėnesiais, lapkritį bei gruodį, dažniausiai yra būtent tokios oro sąlygos.
Saugaus eismo specialistai teigia, kad šie mėnesiai yra vieni pavojingiausių per visus metus. Prie dažno lietaus ir trumpėjančio šviesaus paros meto prisideda ir persuktas laikas, vakarus sutrumpinantis valanda, dėl to daugelis žmonių po darbo namo keliauja jau tamsoje.
„Lapkritis yra vienas pavojingiausių mėnesių, vairuotojams reikia tiesiog priprasti prie tamsos ir važiuoti atsargiau. Nemalonumų kelia ne tik tamsa ar lietus – gyvūnų migracija, galimas rytinis plikledis ir dar daugybė faktorių lemia, kad lapkritis įprastai būna vienas avaringiausių mėnesių mūsų regione“, – teigia BMW vairavimo akademijos vadovas Darius Jonušis.
Aukšta – dešimt laipsnių šilumos viršijanti – temperatūra dienos metu, pasak vairavimo specialisto, neretai sumažina vairuotojų budrumą. Ne visi suvokia, jog ankstų rytą, kai jie keliauja į darbą, ant tiltų, viadukų bei miškingose vietovėse gali būti susidaręs plikledis. Net jeigu termometras rodo daugiau nei nulį, o kieme nėra slidu, plikledžio tikimybė minėtose vietovėse išlieka didelė.
Pastaraisiais metais gruodį ir net dalį sausio egzistuoja ta pati problema: naktimis oro temperatūra neretai nukrenta žemiau nulio, o dieną būna teigiama. Tai – idealios sąlygos plikledžiui susidaryti.
Svarbu pasiruošti
Niekam nekyla abejonių, kad vairuotojai yra svarbiausia eismo saugumo grandis, o techninė transporto priemonių būklė įsitaisiusi antroje vietoje. Todėl vėlyvą rudenį prie ilgėjančio tamsaus paros meto reikia ne tik vairuotojams adaptuotis, bet ir parengti automobilį, patikrinti pagrindinius jo mazgus – akumuliatorių, stabdžių sistemą, valytuvų šluoteles, pakeisti langų apiplovimo skystį, pasirūpinti ledo grandikliu, sniego šluotele bei, žinoma, permontuoti padangas.
„Langų grandiklį į automobilį įdedame dažniausiai tik tada, kai vieną rytą tenka panaudoti banko kortelę, kad stiklas būtų švarus. Skystį žieminiu pakeičiame tada, kai užšąla vasarinis. Padangas montuoti užregistruojame tada, kai už lango pamatome sniegą“, – pastebi M. Grinbergsas.
Automobiliui žiemines padangas jis rekomenduoja permontuoti kuo anksčiau ir nelaukti paskutinių šiltesnių dienų pabaigos. Nors dienomis temperatūra pakyla iki 10 laipsnių ir daugiau, bet kurią naktį gali pašalti ir ryte tektų susidurti su plikledžiu. Padangų specialistas patekti į jo spąstus automobiliu su vasarinėmis padangomis nelinkėtų net priešui.
„Mūsų regione plikledis yra dažnas palydovas, todėl rekomenduoju rinktis žiemines Šiaurės šalims skirtas padangas. Europinio gumos mišinio padangos yra labiau pritaikytos važinėti dideliu greičiu ir esant aukštesnei aplinkos temperatūrai, o mūsų klimato sąlygoms geriausiai tinka dygliuotos arba minkštesnio mišinio padangos“, – pataria specialistas.
Artėjant žiemai M. Grinbergsas pataria pasirūpinti ir automobilio bagažinės turiniu: pravartu turėti užvedimo laidus, tempimo lyną, o tolesnėje kelionėje, jei tektų važiuoti neasfaltuotais keliais, gali praversti ir nedidelis kastuvas. Beje, reikėtų išvykti pilnu degalų baku – tai užtikrins, kad įklimpę galėsite pasišildyti automobilio salone.