Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Nielsen“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
Tyrimo duomenimis, mūsų šalies didmiesčiuose nevairuoja penktadalis gyventojų, mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse – po 14 proc. žmonių.
„Nors kasdienį gyvenimą be automobilio įsivaizduoti sunku, tačiau nemaža visuomenės dalis Lietuvoje nemoka vairuoti. Išsiversti be automobilio lengviausia tiems, kurie gyvena didmiesčiuose. Jei žmonės dirba tokiose vietose, kurias patogiai galima pasiekti pėsčiomis, viešuoju transportu ar privažiuoti dviračiu, paspirtuku arba naudojantis pavėžėjo paslaugomis, gebėjimas vairuoti tokio žmogaus kasdienybėje nėra būtinas. Vos prieš kelis metus pastarųjų alternatyvų Lietuvoje nebuvo, todėl žmonės galėjo rinktis tik tarp viešojo transporto ir nuosavo automobilio. Dabar jo svarba menksta, nes alternatyvų skaičius automobiliui sparčiai auga“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak vairavimo mokyklos vadovo Artūro Pakėno, žmonės nesimoko arba nustoja vairuoti, kuomet jiems nėra tokio poreikio ir jie puikiai verčiasi be automobilio.
„Pastebime, kad Lietuvos gyventojai supranta, jog pandemijos sąlygomis vairuoti asmeninį automobilį yra gerokai saugiau nei naudotis kitomis transporto priemonėmis. Karantinas besimokančius vairuoti padalijo į dvi grupes. Vieni nori palaukti per karantino laikotarpį ir pradėti vairuoti jam pasibaigus, tačiau didžioji dalis naudojasi karantino sąlygomis kaip galimybe išmokti ką nors nauja ir išnaudoti mažiau užimtą laiką“, – sako A. Pakėnas.
Jo teigimu, ypatingai aktyviai pastaruoju metu kreipiasi studentai, dvyliktokai, nes pavasarį jų laukia baigiamieji egzaminai ir daugelis iki jų nori įgyti vairuotojo pažymėjimą.
„Jie labai noriai laikosi visų saugumo reikalavimų ir pageidauja iki pavasario išlaikyti vairavimo egzaminus“, – tvirtina vairavimo mokytojas.
Pasak jo, dirbant užmiestyje, kur keliavimo viešuoju transportu galimybės yra labai apribotos, atsiranda nuvykimo į darbą problema.
„Kelionė į darbą keliomis viešojo transporto priemonėmis, t.y. su persėdimais, dažnai žmones paskatina pradėti vairuoti, nes važiavimas į darbą ir iš darbo, esant tokioms aplinkybėms, juos labiau išvargina nei pati darbo diena“, – teigia vairavimo mokyklos vadovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad žmonėms, gyvenantiems mažesniuose miestuose arba kaimo tipo gyvenvietėse, nuvažiuoti apsipirkti, į gydymo ar ugdymo įstaigas be automobilio sunkiai įmanoma.
„Iki šiol yra gyvenviečių, kuriose viešasis transportas neegzistuoja, tuomet nevairuojant nors vienam asmeniui šeimoje gyvenimas komplikuojasi“, – tvirtina A. Pakėnas.
Vairavimo mokytojas sako, kad pastaraisiais metais juntama sumažėjusi Lietuvos žmonių motyvacija mokytis vairuoti.
„Miestuose gyvenantys jauni žmonės naudojasi elektriniais paspirtukais, riedžiais, dviračiais, motoroleriais, šios transporto priemonės yra jaunų žmonių alternatyva automobiliui, todėl jaunimo motyvacija mokytis vairuoti ir turėti nuosavą automobilį yra sumažėjusi. Tačiau jaunimas vis dar labiausiai iš visų amžiaus grupių asmenų nori būti nepriklausomas ir įgyti vairuotojo pažymėjimą. Jauni žmonės dažnai ateina bendrumo jausmo vedini“, – kalba A. Pakėnas.
Jis pastebi, kad vyresnius nei 30 metų žmones pastaruoju metu vis dažniau paskatina daugiau nei 100 kilometrų atstumu nuo jų gyvenamosios vietos nutolę vyresnio amžiaus tėvai.
„Vaikai nori juos kuo dažniau lankyti, todėl ateina mokytis vairuoti ir įgyti vairuotojo pažymėjimą. Lygiai tokia pati tendencija pastebima ir tarp vaikus į ugdymo įstaigas pradėjusių leisti mamų. Tuomet, kai atžalos ima lankyti darželį, mamos nori pačios juos ten vežioti ir ateina mokytis vairuoti arba atnaujinti vairavimo įgūdžius“, – pasakoja vairavimo mokytojas.
Jo teigimu, itin dažnai išmokti vairuoti vidutinio amžiaus mūsų šalies žmones paskatina ir už miesto įgytas nekilnojamasis turtas: iš buto mieste gyventojai išsikrausto į sodo bendrijas, įsigyja nuosavą namą užmiestyje arba perka savaitgalio namus – sodybą arba būstą prie jūros. Tokios priežastis taip pat dažnai paskatina nevairuojančius žmones sėsti prie automobilio vairo ir lankyti vairavimo pamokas.
Senjorai, pasak A. Pakėno, dažnai nori atnaujinti vairavimo įgūdžius, nes nebedirbdami pageidauja būti savarankiški – vykti į sodą arba kaimą, nepriklausyti nuo artimųjų bei turėti judėjimo laisvę. Dažnai priežastys būna ir ne itin smagios, vairuoti mokomasi susirgus vairuojančiam šeimos nariui arba jo netekus.
„Dar yra kategorija žmonių, kurie, išlaikę vairavimo egzaminą, patys savarankiškai niekada nesėdo prie automobilio vairo. Tikėtina, kad tokių asmenų paruošimas vairuoti buvo toks silpnas, kad jie pajėgė tik išlaikyti egzaminą ir neįgijo praktikos išvažiuoti į gatvę be instruktoriaus“, – priežastis, kodėl Lietuvos žmonės nevairuoja, apžvelgė A. Pakėnas.