Vyriausybei šią savaitę pateiktame transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo rinkos tobulinimo plane pažymima, kad problemų kyla ne tik dėl nesidraudžiančių gyventojų, bet ir neapdraustų vilkikų, kurių didžioji dalis sukeliamų eismo įvykių įvyksta užsienyje.
Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas teigia, kad problemą būtų galima išspręsti negailestingai baudžiant nesidraudžiančius vairuotojus, tuo metu vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas tikisi, kad bent jau krovininio transporto draudimo rinkoje padėtį pagerins asociacijos steigiama draudimo bendrovė.
Neapdraustų automobilių žalos siekia 2–3 mln. eurų per metus
Pasak A. Križinausko, Lietuvoje yra neapdrausta apie 100 tūkst. transporto priemonių, tačiau dalis jų nedalyvauja eisme. Neapsidraudusių vairuotojų žalų suma per metus siekia apie 2–3 mln. eurų, jos kompensuojamos sąžiningų vairuotojų lėšomis.
„Nėra didelio skirtumo, ar eismo įvykį sukėlė krovininis, ar lengvasis automobilis. Taip, be jokios abejonės, yra nemažai nedraustų vilkikų, tačiau neapsidraudę važinėja ir fiziniai asmenys, o dideles žalas gali sukelti tiek vieni, tiek kiti“, – BNS sakė A. Križinauskas.
Jo teigimu, jei būtų apdraustos visos šalyje registruotos transporto priemonės, net kukliais vertinimais, būtų surenkama papildomai apie 13 mln. eurų privalomojo draudimo įmokų. Tai, BNS skaičiavimais, sudaro apie 6 proc. visų pernai pasirašytų šio draudimo įmokų.
„Nesidraudžiantys savo įmokomis neprisideda prie visų žmonių, kurie laikosi įstatymo ir kurių sumokėtos įmokos yra naudojamos ir nesąžiningų vairuotojų sukeltoms žaloms kompensuoti. Tai, be jokios abejonės, turi įtakos privalomojo draudimo kainai“, – tvirtino A. Križinauskas.
Skaičiuojama, kad per metus nedraustos transporto priemonės sukelia iki 1,5 tūkst. avarijų, iš kurių 200-300 žalų tenka vilkikams. Jų sukeltų eismų įvykių didžioji dalis (daugiau kaip 80 proc.) įvyksta užsienyje.
A. Križinausko teigimu, norint spręsti šią problemą, reikia politinio sprendimo negailestingai bausti visus nesidraudžiančius vairuotojus.
„Dabar baudžiami tie neapsidraudę vairuotojai, kurie yra sustabdomi eisme arba užfiksuojami techninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, vaizdo kameromis. Nereikėtų eikvoti policijos pajėgumų, investuoti į kameras, viskas galėtų vykti daug paprasčiau – duomenų bazėse ir taip matosi, kas yra apsidraudęs, o kas ne“, – aiškino A. Križinauskas.
Pasak jo, privalomojo draudimo įstatymas numato, kad biuras informaciją apie neapdraustas transporto priemones pateikia policijai, kuri turėtų bausti pagal nustatytą faktą, tačiau Administracinių nusižengimų kodeksas tokios galimybės nenumato.
„Tiesiog reikia politinės valios priimti Administracinių nusižengimo kodekso pataisas. Tokių siūlymų yra buvę mažiausiai du kartus, tačiau jie nė karto nenužygiavo iki įstatymų leidėjų“, – apgailestavo A. Križinauskas.
„Linava“: dalis vežėjų nesidraudžia dėl didelių kainų
„Linavos“ prezidentas E. Mikėnas pripažįsta, kad dalis asociacijos narių naudojasi nedraustais vilkikais. Tai, anot jo, lemia jau ne vienerius metus sparčiai augančios privalomojo draudimo kainos.
„Situacija tampa katastrofiška, mūsų narių apklausa rodo, kad dalis vežėjų, neišgalėdami sumokėti privalomojo draudimo kainų, važinėja nedraustais vilkikais. Jų padaromas žalas tenka kompensuoti motoriniam (Transporto priemonių draudikų –BNS) biurui, kitaip sakant, visiems sąžiningiems vartotojams. Be to, tai iškraipo rinką ir sąžiningiems vežėjams konkuruoti tampa sunkiau“, – BNS tvirtino E. Mikėnas.
Jis pabrėžė, kad „Linava“ ne kartą įspėjo tiek Finansų ministeriją, tiek už draudimo rinkos priežiūrą atsakingą Lietuvos banką, tačiau kol kas situacija išlieka nepakitusi.
„Aš esu kalbėjęs su mažesniais vežėjais, turinčiais 3–5 vilkikus, domėjausi, kodėl jie nusprendžia naudotis nedraustais vilkikais. Atsakymas labai paprastas – kai pasibaigus draudimui pateikiamas pasiūlymas draustis už 8 tūkst., 10 tūkst. ar net 15 tūkst. eurų, mes turime tuos duomenis, jie kitos išeities nemato“, – aiškino E. Mikėnas.
Jis sakė tikintis, kad situaciją privalomojo draudimo rinkoje pagerins „Linavos“ steigiama draudimo bendrovė.
„Mūsų steigiamos bendrovės misija yra sureguliuoti kainas rinkoje, nes tiek Lenkijoje, tiek Latvijoje ir Estijoje kainos yra žymiai mažesnės. Žinoma, Lenkija yra didelė valstybė, ten didelė konkurencija, o pas mus konkurencijos nėra ir rinka yra iškreipta. Realiai vilkikų draudimo paslaugas teikia keturios bendrovės, iš kurių dviejų savininkas yra tas pats („Viena Insurance Group“ – BNS)“, – sakė E. Mikėnas.
Jo teigimu, bendrovės dokumentai jau yra pateikti Lietuvos banko preliminariam svarstymui, o birželio 30 dieną ketinama pateikti oficialų prašymą. Tiesa, anot „Linavos“ vadovo, planų pirmąjį draudimo polisą išduoti šių metų gruodžio 1 dieną gali nepavykti įgyvendinti.
„Specialistai mano, kad tai labai optimistinis tikslas. Mes stengiamės, o kaip bus realybėje prognozuoti sunku“, – sakė E. Mikėnas.
Eisme dalyvauja apie 2 tūkst. nedraustų vilkikų
Vyriausybės kanceliarijos pažymoje apie planą teigiama, kad šiuo metu galiojančią techninę apžiūrą turi 3,4 tūkst. šalyje įregistruotų ir išregistruotų nedraustų vilkikų. Tačiau tiek A. Križinauskas, tiek E. Mikėnas sakė, kad realus eisme dalyvaujančių nedraustų vilkikų skaičius yra apie 2 tūkstančius.
„Manau, kad 3,5 tūkst. yra kiek per didelis skaičius, aš jį mažinčiau, bet vistiek tai būtų tūkstančiai, gal pora tūkstančių“, – BNS teigė A. Križinauskas.
E. Mikėnas taip pat sakė, kad anksčiau buvo kalbama apie 2 tūkst. nedraustų vilkikų, tačiau neatmetė galimybės, kad jis pastaruoju metu galėjo išaugti.
„Aišku, dalis nedraustų tansporto priemonių gali nedalyvauti eisme, yra transporto įmonių, kurios laikinai sustabdo savo veiklą“, – aiškino „Linavos“ vadovas.
Anot Vyriausybės kanceliarijos, šiuo metu 5 tūkst. arba beveik 10 proc. visų įregistruotų vilkikų nėra apdrausti privalomuoju draudimu, tačiau nenurodoma, kiek iš jų turi galiojančią techninę apžiūrą. Dar papildomai 1 tūkst. išregistruotų vilkikų yra nedrausti, tačiau turi galiojančią techninę apžiūrą.
Lietuvos banko duomenimis, pernai buvo sudaryta 2,946 mln. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių, iš jų 607,7 tūkst. sudarė juridiniai asmenys (atitinkamai 6,9 proc. ir 15 proc. daugiau nei 2016 metais).
Šio draudimo pasirašytos įmokos pernai siekė 215,653 mln. eurų (38,3 proc. daugiau nei 2016 metais), iš jų 94,797 mln. eurų (48,5 proc. daugiau) teko juridiniams asmenims.