Kol kas bandymams šalies keliuose skirti savivaldžiai automobiliai turi būti žymimi specialiais numeriais, jų bandymų maršrutas iš anksto suderintas, o automobilyje turi būti vairuotojas, kuris prireikus perimtų automobilio valdymą.
Savivaldžių automobilių šalyje laukia ir Kelių direkcija – jos vadovo teigimu, šių automobilių perduota informacija padėtų užtikrinti kokybiškesnį eismo valdymą ir, tikėtina, padėtų sumažinti nelaimingų atsitikimų.
Tikina esantys pasirengę
Praėjusių metų pabaigoje Seimas priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimus – jie apibrėžė sąvoką „savivaldis automobilis“ ir nustatė pagrindinius šių automobilių bandymų ir dalyvavimo viešajame eisme principus. Šių metų pradžioje pakeisti kiti reikalingi teisės aktai.
„Teisinis reglamentavimas sutvarkytas, trūksta tik pačių savivaldžių automobilių – suinteresuotų gamintojų, kurie norėtų bandyti savo savivaldžius automobilius keliuose. Mūsų nuomone, tinkamai išplatinta informacija ir kontaktas su potencialiais savivaldžių automobilių gamintojais gali pritraukti jų dėmesį“, – BNS sako susisiekimo ministro patarėja Vytautė Šmaižytė.
Jos teigimu, sunku pasakyti, kada galima tikėtis autonominių automobilių proveržio šalyje, nes tai priklauso nuo gamintojų noro.
Automobilių kelių direkcijos laikinasis vadovas Vitalijus Andrejevas sako, kad Lietuvos keliai yra pasirengę priimti savivaldžius automobilius, o pirmasis ruožas, kuriame jie galėtų važinėti – kelias Vilnius–Kaunas.
„Autonominių automobilių panaudojimas yra patraukliausias automagistralėse, pavyzdžiui kelyje iš Vilniaus į Klaipėdą ar iš Vilniaus į Panevėžį. Šie keliai tikrai gali priimti tokias transporto priemones“, – BNS sako V. Andrejevas.
Asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka sako, kad technologine prasme Lietuva taip pat yra pasirengusi.
„Tinklą mes turime išvystytą, kiek jo reikia, jo visiškai pakanka, nes beveik visa Lietuva yra padengta 4G ryšiu. Mūsų magistraliniai keliai, kurie techniškai tinkamiausi tų automobilių bandymams, jie yra padengti tuo ryšiu ir to ryšio spartos pakanka“, – BNS sakė P. Vertelka.
Tačiau jis teigė kol kas neturintis žinių, jog autonominių automobilių gamintojai domėtųsi galimybėmis atlikti bandymus Lietuvoje.
„Lietuvai reikia proaktyvaus galimybių pristatymo, turime susidėlioti patrauklų vertės pasiūlymą ir pristatyti jį šiuos automobilius gaminančioms kompanijoms“, – teigė P. Vertelka.
Kaip vyktų bandymai?
Savivaldžių automobilių dalyvavimą eisme reglamentuoja susisiekimo ministro sausį pasirašytas įsakymas. Jame numatyta, kad tokių automobilių valdytojai ir vairuotojai turi laikytis Kelių eismo taisyklių, o gamintojai privalo užtikrinti jų kibernetinį saugumą.
„Prieš pradedant bandymus, šių automobilių atitiktis techniniams reikalavimams turi būti suderinta su Lietuvos transporto saugos administracija. Bandomasis maršrutas turi būti suderintas raštu su kelio savininku, o informacija apie suderintą maršrutą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki važiavimo pradžios turi būti pateikta policijai“, – BNS atsiųstame komentare teigė Lietuvos policijos atstovė Marija Kazanovič.
Jos teigimu, savivaldžiuose automobiliuose turi būti įrengta duomenų įrašymo įranga, kuri leistų nustatyti eismo įvykio ar nusižengimo priežastį ir kaltininką.
„Kol kas savivaldis automobilis gali būti įregistruotas laikinai, gauti laikinuosius „raudonus“ valstybinio numerio ženklus. Bandymų metu savivaldžiame automobilyje turi būti asmuo, kuris prireikus privalo perimti savivaldžio automobilio valdymą ir išvengti avarinės situacijos ar eismo įvykio“, – sako susisiekimo ministro patarėja V. Šmaižytė
Anot jos, po sėkmingų bandymų ir pasikeitus tarptautiniams techniniams reikalavimams, tokie automobiliai galėtų gauti nuolatinę registraciją, o jiems nereikės vairuotojų priežiūros.
Tikisi pagalbos organizuojant eismą
Kelių direkcijos vadovas V. Andrejevas sako, kad autonominiai automobiliai gali pasitarnauti organizuojant eismą.
„Mes iš šių automobilių gauname informaciją, kur yra blogesnės oro sąlygos, lietus, sniegas ar slidi kelio danga. Mes turime kelių oro stebėjimo stoteles kas 10 kilometrų, bet nežinome, kas vyksta tarp jų, tad viena iš galimybių yra gauti duomenis iš automobilio, kad, pavyzdžiui, veikia valytuvai. Tada mes suprantam, kad tame ruože lyja ir atiduodame informaciją iš paskos atvažiuojantiems automobiliams, kurie gali atitinkamai parinkti saugų greitį“, – BNS pasakojo V. Andrejevas
Jo teigimu, siekiant geresnio eismo valdymo reikėtų, kad šalyje būtų daugiau tokių automobilių, tačiau ekonominė situacija ne kiekvienam leidžia įsigyti savivaldžius automobilius.
„Kita vertus, nemaža dalis daviklių perkeliama ir į ekonominės klasės automobilius, tad dedame didelę viltį duomenų apskeitimui. Iš autonominių automobilių tikimės gauti kuo daugiau informacijos, kuri leis kokybiškiau organizuoti eismą kelyje“, – vylėsi Kelių direkcijos vadovas.
Išbandė pirmąjį autonominį automobilį
Pernai lapkritį Lietuvoje buvo išbandytas savivaldis automobilis „Navya Arma“ – pirmoji tokio tipo transporto priemonė Lietuvoje. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis tuomet teigė, kad savivaldžiai automobiliai, važinėjantys be vairuotojų, yra transporto ateitis.
Pasak Prancūzijos įmonės „Navya“ atstovų, šioje transporto priemonėje sumontuoti naujausios kartos jutikliai, padedantys jai rasti kelią ir efektyviai važiuoti. Dėl šių technologijų šis savaeigis automobilis gali atsidurti praktiškai per kelis centimetrus nuo pageidaujamo maršruto ir nustatyti stacionarias ir mobilias kliūtis kelyje, taip pat atpažinti kelio ženklus ir šviesoforų signalus tiek dienos metu, tiek naktį.
Tikimasi, kad savivaldžiai automobiliai padės sumažinti avaringumą, spūstis, aplinkos tarša, o verslas galės plėtoti išmaniąsias sistemas ir technologijas.
Tarptautinė audito ir mokesčių konsultavimo bendrovė KPMG sausį pristatė pasirengimo autonominiams automobiliams indeksą. Lietuvos tarp 20-ies vertintų valstybių nėra, o geriausių įvertinimų sulaukė Nyderlandai, Singapūras, JAV, Švedija ir Jungtinė Karalystė.